Gyvenimas

2019.06.23 07:00

Jonas Jonaitis iš Jonavos: vaikystėje savo vardo ir pavardės išskirtinumo nesupratau

Audinga Satkūnaitė, LRT.lt2019.06.23 07:00

Ne vienas išgirdęs, kad žmogus prisistato Jonu Jonaičiu, sutriktų ir tikriausiai pagalvotų, jog tai juokas. Tačiau iš tiesų Lietuvoje gyvena Jonas Jonaitis, kuris gimė ir augo Jonavoje. „Vaikystėje savo vardo ir pavardės išskirtinumo nesupratau. Tai yra to, kad Jonų Jonaičių yra vienetai“, – sakė vaikinas.

Vardas – senelio garbei

28-erių J. Jonaitis patikino, kad dokumentuose yra įrašyti du vardai – Jonas Mantas. Iš tiesų, jis ir turėjo būti pavadintas Mantu, tačiau tėvai jam pasakojo, kad šis vardas vaikui neprilipo. Tuomet jie nusprendė sūnų pavadinti Jonu.

„Tokį vardą tėvai tikriausiai suteikė senelio garbei. Jis irgi buvo Jonas Jonaitis. Tačiau aš jo nepažinojau, nes jis mirė gerokai prieš man gimstant. O Mantu manęs niekas nevadino ir tokiu vardu manęs nepažinojo“, – portalui LRT.lt sakė J. Jonaitis.

Pradinėse klasėse vaikinas retkarčiais sulaukdavo pašaipų dėl to, kad yra Jonas Jonaitis, tačiau tai būdavę pavieniai atvejai. Kaip pats sako, kitiems dažniausiai prisistato tiesiog vardu, o pavardės net nemini.

„Tačiau jeigu esu kompanijoje, kur yra nepažįstamų žmonių, tai dažniausiai kas nors iš draugų pasako, kad esu Jonas Jonaitis iš Jonavos. Ypač tą mėgsta pabrėžti mano sužadėtinė, supažindindama mane su kuo nors iš savo aplinkos. Anksčiau toks akcentavimas mane kiek erzindavo, o dabar susitaikiau su tuo, kad nieko negaliu pakeisti. Reaguoju į tai kaip į juokelį“, – šypsojosi vaikinas.

Pašnekovo tikinimu, anksčiau kildavo dvejonių dėl vardo ir netgi svarstęs, kad galbūt reikėtų prisistatyti Manto vardu. Tačiau šiandien jis savo vardu yra patenkintas ir savęs kitokiu vardu nebeįsivaizduojantis.

„Dabar visiems esu Jonas. Anksčiau mano aplinkoje būdavo ir daugiau Jonų – mokykloje, darbe, o dabar – nė vieno“, – pabrėžė J. Jonaitis.

Jeigu esu kompanijoje, kur yra nepažįstamų žmonių, tai dažniausiai kas nors iš draugų pasako, kad esu Jonas Jonaitis iš Jonavos. Ypač tą mėgsta pabrėžti mano sužadėtinė.

J. Jonaitis prisipažino kartais pagalvojantis ir savo sūnų pavadinti Jonu, nors vėliau pridūrė kad taip toli į ateitį dar nežiūri ir turėti vaikų kol kas neplanuoja.

Su Jonava sieja mama

Pašnekovas pasakojo, kad dėl vardo ir pavardės yra pasitaikę kuriozinių situacijų. Netgi neseniai teko traukti asmens dokumentą, kad įrodytų esąs Jonas Jonaitis.

„Pradinėje mokykloje dažnai junginys Jonas Jonaitis buvo naudojamas kaip pavyzdys. Kai reikėdavo ant sąsiuvinio užsirašyti savo vardą ir pavardę, būdavo, kad mokytoja sakydavo, jog reikia užsirašyti savo, o nenurašyti nuo lentos. Tuomet atsakydavau, kad tai ir yra mano vardas ir pavardė“, – pasakojo J. Jonaitis.

Vaikinas šiuo metu gyvena Vilniuje, o iš Jonavos išvyko būdamas 19-kos. Čia ir toliau gyvena jo mama, todėl Jonų ir Janinų sostine tituluojamoje Jonavoje kartas nuo karto jis apsilanko.

Aš galiu būti ramus, bet kažkas gali spragtelėti pirštais ir mes išvažiuosim atsigerti kavos prie jūros.

„Pabaigiau mokyklą, įstojau studijuoti ir išvažiavau į Vilnių. Tačiau pusmečiui prieš maždaug šešerius metus dar buvau grįžęs pagyventi Jonavoje. Tuomet apsistojau pas tėvus, mokiausi profesinėje mokykloje barmeno specialybės ir dar jos nepabaigęs gavau pasiūlymą dirbti Vilniuje, kuriuo ir pasinaudojau. Man sostinėje gyventi patinka ir kol kas ypatingų planų ką nors keisti savo gyvenime neturiu“, – sakė J. Jonaitis.

Daugiau nei penkerius metus Vilniuje gyvenantis J. Jonaitis sako, kad iš Lietuvos niekada ilgam nebuvo emigravęs, nors keletą kartų buvo išvykęs padirbėti sezoninių darbų. Vaikinas pasakojo, kad jam yra tekę padirbėti įvairiose srityse: pradedant žemės ūkiu, baigiant draudimo kompanijomis. Šiuo metu vaikinas ne tik dirba, bet ir neakivaizdiniu būdu studijuoja teisę ir muitinės vadybą.

J. Jonaitis laisvalaikiu mėgsta žaisti smiginį, kuris į jo gyvenimą grįžo po keleto metų pertraukos. Dėl to vaikinas nemažai laiko praleidžia treniruodamasis ir važinėdamas į varžybas Lietuvoje ir Europoje.

Joninės – toliau nuo miesto šurmulio

Vaikinas save apibūdina kaip ramų žmogų, kuriam netrūksta ir spontaniškumo.

„Aš galiu būti ramus, bet kažkas gali spragtelėti pirštais ir mes išvažiuosim atsigerti kavos prie jūros. Galbūt šiuo metu mano gyvenime spontaniškumo mažėja, nes turiu tam tikrų įsipareigojimų savo sužadėtinei, su kuria bandome kurti buitį. Ji tarsi inkariukas, kuris mane pristabdo, tačiau tikrai ne iš blogosios pusės“, – sakė pašnekovas.

J. Jonaitis patikino, kad Jonines švenčia kiekvienais metais, tačiau tokių, kurios ypač įsimintų, nebūta.

„Kai buvau mažas ir gyvenau Jonavoje, man labai patikdavo Joninės. Dalyvaudavau įvairiuose renginiuose, man būdavo labai gražios tradicijos: vainikai, laužai, kaip pagerbdavo Jonus. Aš tuomet nepatekdavau tarp jų.

Dabar nelabai mėgstu masinių renginių, todėl paskutiniu metu Jonines su nedidele draugų kompanija švenčiame toliau nuo miesto. Tačiau visą laiką sulaukiu begalės sveikinimų“, – kalbėjo J. Jonaitis.