Gyvenimas

2019.06.19 14:01

Angelos Merkel sveikatos būklė užminė mįslę dėl dehidratacijos: kada ir kaip ji pasireiškia?

Audinga Satkūnaitė, LRT.lt2019.06.19 14:01

Antradienį Vokietijos kanclerės Angelos Merkel sveikatos būklė sukėlė nerimą, kai per susitikimą su naujuoju Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ji ėmė svyruoti bei stipriai drebėti. Vėliau ji teigė, kad tai – dehidratacijos pasekmė. Medikai sako, kad suaugusiam žmogui dehidratacija gali pasireikšti ne tik dėl karščių.

Santaros klinikų Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytoja Liucija Vaitkevičiūtė portalui LRT.lt sako, kad dažniausiai dehidratacija ištinka tuomet, kai žmogus netenka skysčių, pavyzdžiui, dėl virškinamojo trakto infekcinių ligų viduriuoja, vemia, o ne vien dėl prakaitavimo, kurį sukelia karščiai.

L. Vaitkevičiūtės ilgametė praktika rodo, kad dehidratavusių pacientų pasitaiko įvairiais metų laikais.

„Aišku, per karščius dehidratacija gali pasireikšti, jeigu ribojamas skysčių kiekis. Skysčius dažnai riboja vyresnio amžiaus žmonės dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, dėl šlapimo nelaikymo arba griežtai laikydamiesi rekomendacijų gydant hipertenziją bei širdies nepakankamumą.

Taigi dažniausiai jie apsiriboja išgerti iki litro skysčių per parą. Taigi karščių metu per 2–3 paras jie irgi netenka skysčių“, – portalui LRT.lt sakė L. Vaitkevičiūtė.

Anot jos, kartu su skysčiais netenkama ir elektrolitų. Todėl vienas iš hehidratacijos simptomų teoriškai galėtų būti ir kūno drebėjimas. Tačiau dažniausiai tokiu atveju, gydytojos tikinimu, žmonės jaučia silpnumą, galvos svaigimą, jiems gali pradėti dvejintis akyse, o dalis netgi alpsta.

Taip pat skaitykite

Pasak L. Vaitkevičiūtės, karščių metu ir įprastomis dienomis žmonės turi suvartoti skirtingą kiekį skysčių. Kai lauko temperatūra būna 20–25 laipsniai šilumos, sveikam žmogui patariama išgerti 1,5–2 litrų skysčių, per karščius – iki 3 litrų, o jeigu užsiimama fizine veikla – ir daugiau.

Tačiau reikia gerti ne tik paprastą vandenį, bet ir mineralinį, nes prakaituojant, kaip jau buvo minėta, netenkama ir elektrolitų. Tiesa, gazuotą mineralinį vandenį gydytojai vertina prieštaringai ir jo vartoti nepataria, nes dėl to gali padidėti skrandžio rūgštingumas. Jis taip pat didina apetitą ir netgi troškulį. Mineralinėmis medžiagomis organizmą galima papildyti vartojant druskos tirpalą „Rehydron“. 

Gydytoja patarė, kokius skysčius geriausia vartoti. 

„Jeigu kalbame apie skysčius, tai nėra kava ir netgi ne arbata, nors kai kurie žaliąją arbatą laiko tinkama. Jeigu žmogus karštą dieną ryte išgeria kavos puodelį, tai šalia to turėtų išgerti ir stiklinę vandens, be tų rekomenduojamų 3 litrų.

Žinoma, karščių metu kofeinas tonizuoja, todėl žmonės yra linkę išgerti kavos, kad nejaustų silpnumo. Tačiau dėl to skysčių mes netenkame dar daugiau“, – paaiškino gydytoja.

Pasak jos, karštą dieną galima gerti ir sultis, tačiau jose vandens yra mažiau. Jas rekomenduojama gerti vaikams, kurie nemėgsta vandens, tačiau geriau rinktis namines ar šviežiai spaustas.

Anot L. Vaitkevičiūtės, organizmo veidrodis yra liežuvis. Jeigu jis yra sausas ir jo reljefas ryškus, tai, akivaizdu, kad žmogui trūksta skysčių. Gydytoja pabrėžia, kad žmogui vanduo yra gyvybiškai svarbus, nes žmogaus organizme net 70 proc. sudaro būtent vanduo.

„Konkrečių tik dehidratacijai būdingų simptomų nėra, kadangi tie patys simptomai yra būdingi daugeliui sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, silpnumą žmogus gali justi dėl daugelio priežasčių, kaip ir suintensyvėjusį širdies plakimą. Tačiau galvos svaigimas, sunkumas, netgi kojų patinimas galėtų būti traktuojami kaip dehidratacijos požymiai“, – tvirtino gydytoja.

Jeigu žmogui atrodo, kad minėti simptomai pasireiškia dėl skysčių netekimo, rekomenduojama išgerti vandens, juolab jei tam yra akivaizdi priežastis. Pavyzdžiui, jei jis viduriuoja ar sunkiai fiziškai dirba karštoje aplinkoje. Tačiau jei simptomai išgėrus skysčių nepraeina ar progresuoja, tokiu atveju L. Vaitkevičiūtė rekomenduoja nedelsiant kviesti greitąją pagalbą ar kreiptis į gydytoją.

„Dehidratacija gali sąlygoti kai kurių kitų sveikatos sutrikimų atsiradimą, ypač žmonėms, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Vandens netekimas, o juo labiau elektrolitų, gali sukelti netgi pavojingus sveikatos sutrikimus“, – paaiškino gydytoja.

Kad nenutiktų kaip Angelai Merkel: pakankamas vandens organizme kiekis – būtinas

Taip pat skaitykite