Gyvenimas

2019.06.27 07:18

Kelionių advokatas: nors ir labai neįdomu tai daryti, pasidomėkite savo teisėmis

ką svarbu žinoti keliaujant traukiniu, autobusu, keltu
LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“2019.06.27 07:18

Ne taip seniai įsigaliojęs naujas turizmo įstatymas yra palankesnis keliautojui – dabar turistai turi tam tikras teises, kurių iki šiol neturėjo, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ teigia kelionių advokatas Edmundas Rusinas. Lietuviai linkę reikšti pretenzijas, jei kas negerai, sako jis, tačiau apie turimas teises pirmiausia reikia žinoti, tad į įstatymą teks pasigilinti.

Pasak jo, dauguma žino, kokias turi teises keliaudami oro transportu, tačiau dar ne visi naudojasi savo teisėmis, kurias įgyja keliaudami kitomis transporto priemonėmis.

„Yra ne vien oro transporto, bet ir traukinių, keltų linijų, autobusų reglamentai, Europos Sąjungoje įtvirtinantys tam tikras teises, siekiant, kad keleiviai nepatirtų nepatogumų, o jeigu patiria, kad būtų bent iš dalies kompensuota nustatyta tvarka“, – aiškina E. Rusinas.

Jo teigimu, kai kurių teisių Lietuvos vartotojai neturi, nes neatitinka minimalių reikalavimų, pavyzdžiui, kelionės būna trumpesnės nei 300 km. Tad Lietuvoje šis reglamentas galioja tik tam tikriems maršrutams.

Pats reglamentas nustato, kad vėluojant transportui žmogus gali pretenduoti į teisę į rūpybą, taip pat atgauti sumokėtus už kelionę pinigus. Kelionių advokato tikinimu, šias teises jis turi nepriklausomai nuo to, keliauja į užsienį ar tiesiog Lietuvoje.

„Analogiškai su traukinių linijomis. Man ir pačiam yra tekę važiuoti traukiniu, kai buvo tam tikra prastova, kuri truko kelias valandas. Esant tokiai situacijai keleiviai taip pat turi teisę reikalauti mažinti arba susigrąžinti viso bilieto kainą“, – pažymi jis.

Esant tokiai situacijai vartotojas turi teisę ir į rūpybą. Rūpyba, pasak eksperto, tai aprūpinimas tam tikru maitinimu, gėrimais ir pan. E. Rusinas ir pats yra susidūręs su tokia situacija ir tikina, jog jam buvo įteikti specialūs kuponai, kuriuos buvo galima panaudoti traukinyje čia, Lietuvoje.

Neseniai įsigaliojęs naujas turizmo įstatymas turizmo rinkoje daug ką pakeitė – atsirado naujų paslaugų rūšių, visiškai kitaip organizuojamos turistinės kelionės, organizatoriais gali būti ne tik klasikiniai kelionių organizatoriai, organizuojantys tarptautines keliones, bet ir bet kuris turizmo paslaugų pardavėjas, pavyzdžiui, viešbutis, avialinijos.

„Atsiranda naujas susijusių paslaugų rinkinio institutas, garantuojantis tam tikras teises, kurios yra ne taip griežtai saugomos, kaip organizuotos kelionės atveju. Bet turistai, įsigiję rinkinį, įgauna tam tikras teises, kurias esant vėlavimui, atšaukimui arba nepasitenkinimui gali realizuoti“, – teigia pašnekovas.

Nors labai neįdomu tai daryti, E. Rusinas itin rekomenduoja bent minimaliai įsigilinti į sąlygas, nes jos žymiai pasikeitusios: „Jose apibrėžta tvarka, kaip sudaroma sutartis, kaip atsisakoma nuo kelionės. Tai reglamentuojama visiškai naujai.“

Tiesa, naujas įstatymas yra palankesnis keliautojui – dabar turistai turi tam tikras teises, kurių iki šiol neturėjo.

„Jeigu agentūroje pirkdavau atskiras paslaugas tą pačią dieną, tai buvo traktuojama kaip skirtingos paslaugos. Jeigu tą darau dabar, tai yra tam tikras rinkinys, kuris suteikia atitinkamas teises“, – aiškina specialistas.

Viena iš inovacijų, naujai reglamentuojamų turizmo įstatyme – verslo subjektai, kurie teikia organizavimo paslaugas. Anksčiau teikti paslaugų verslo subjektas, neregistruotas Lietuvoje, negalėjo apskritai – buvo būtina įsiregistruoti, taip pat Lietuvoje turėti buveinę. Dabar, pasak E. Rusino, kitaip.

„Bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje įsisteigęs kelionių organizatorius gali teikti paslaugas ir Lietuvoje“, – sako jis. Tačiau kelionių advokatas perspėja – vartotojas turi žinoti, kad jis turi teisinius santykius su užsienio subjektu, ir jeigu yra nepasitenkinęs kelione, pretenzijos turi būti reiškiamos ne Lietuvoje. Klausimas turi būti sprendžiamas toje valstybėje įsisteigusiose institucijose, o tai kartais gali būti sudėtinga, ypač nemokant tos valstybės nacionalinės kalbos.

„Nedrįsčiau teigti, kad žmonės negina savo teisių“, – teigia E. Rusinas. Pasak jo, Lietuvoje tikrai gana nemažai keliaujančių žmonių reiškia pretenzijas tiek dėl paketų, tiek dėl skrydžių, tiek dėl dingusio bagažo.

Taip pat turime aktyviai veikiančią Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, į kurią galima kreiptis, tačiau, kaip teigia pašnekovas, tai – antras žingsnis.

„Visų pirma, turistai turėtų kreiptis tiesiogiai į kelionių organizatorių, faktinį paslaugos tiekėją, kuris pabandytų spręsti ginčą, ir jeigu nepavyktų, tada galima [bandyti spręsti] kitomis priemonėmis“, – sako kelionių advokatas E. Rusinas.

Visas pokalbis – laidos įraše (nuo 42.29 min.).

Parengė Indrė Česnauskaitė.

„Labas rytas, Lietuva“ I dalis. „Antivakseriai“ atsisako skiepyti ir savo augintinius