Gyvenimas

2019.06.18 06:53

Gastronominis turizmas Lietuvoje: šių 20 patiekalų greičiausiai nesate ragavę

LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt2019.06.18 06:53

Nuo užsienio tendencijų neatsiliekame – ir Lietuvoje gastronominis turizmas muša rekordus, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ sako „Keliauk Lietuvoje“ Turizmo produktų skyriaus vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. Gali atrodyti, kad lietuviai nebeturi kuo nustebinti, tačiau, anot jos, įvairių netradicinių gardėsių – apstu, ir gaminami jie kiekviename Lietuvos kampelyje.

Neseniai VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ išleistas stilizuotas „GASTROliavimo po Lietuvą gidas“ kviečia keliauti ir ragauti. Žemėlapyje – 20 vietų įvairiuose Lietuvos regionuose, kuriuose galima paragauti netikėtų patiekalų, gaminamų pagal krašto tradicijas, gamintojų fantaziją ar galvojant, kaip nustebinti išrankų Vilniaus ar Kauno turistą, taip sako I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Anot jos, gastronominis turizmas populiarėja visame pasaulyje. Nuo šios tendencijos neatsilieka ir Lietuva. „Pinigai, kuriuos keliaudamas turistas išleidžia maistui, užima pirmą arba antrą vietą“, – sako ji ir pažymi, jog iš atliktų tyrimų matyti, kad ir Lietuvoje trečdalis kelionės išlaidų skiriama maistui.

Fazanų suktinukai, gintaro arbata, cepelinai su grikiais, alaus sriuba – tai tik keletas išskirtinių patiekalų, kurių, gali būti, nesate niekada ragavę.

„Šis žemėlapis yra skirtas mums, Lietuvos gyventojams. Darydami jį norėjome, kad [jie] pamatę nustebtų ir važiuotų. Tikiu, kad daugeliui žmonių šią vasarą šis žemėlapis taps kelionės tikslu“, – teigia I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Pašnekovė tikina, jog sudaryti šį žemėlapį buvo tikrai sunku: 20 vietų – tik maža dalis neatrastų Lietuvos kampelių, siūlančių išskirtinius gastronominius potyrius.

„Kai sudarinėjome šį žemėlapį, susisiekėme su 60 Lietuvos turizmo informacijos centrų, nes ten dirbantys žmonės, turizmo specialistai, geriausiai žino, kas yra jų regionuose. Buvo labai svarbu, kad [patiekalų] būtų galima paragauti visais metų laikais. Išimtis – ledai su dilgėlėmis. Jie įmanomi tik tuomet, kai auga dilgėlės, t. y. pavasarį“, – sako ji.

Žemėlapio kitoje pusėje galima rasti ne tik adresus, kur paragauti atvaizduotų patiekalų, bet ir maisto festivalių sąrašą: „Šis formatas populiarėja visame pasaulyje. Sakoma, kad tai lengviausias būdas pritraukti turistus. Per pastaruosius keletą metų beveik kiekviename Lietuvos regione atsirado po kokį nors maistui dedikuotą festivalį: mėlynių festivalis, medkopio pabaigos šventė, žuvienės virimo čempionatas.“

Tad galbūt šis žemėlapis bus paskata patirti kažką naujo – gyvename Lietuvoje, esame ragavę šaltibarščius, bet galbūt nežinome, koks šaltibarščių ledų skonis, sako I. Trakimaitė-Šeškuvienė. Ji tikina, jog šaltibarščiais siekiama prisivilioti ir užsienio turistus.

„Tai patiekalas, kuris atkreipia užsieniečių dėmesį. Visų pirma, dėl spalvos. Visi klausia, ar tai natūrali spalva“, – kalba pašnekovė. Pasak I. Trakimaitės-Šeškuvienės, lėtojo maisto pradininkas šaltibarščius yra pavadinęs pačia estetiškiausia pasaulyje šalta sriuba.

Plačiau – laidos įraše (nuo 1.04.29 min.).

Parengė Indrė Česnauskaitė.

„Laba diena, Lietuva“. Po saulės nutviekstos savaitės laukia ne mažiau ryški „Kultūros naktis“
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.