Gyvenimas

2019.06.16 16:30

Klausa: kaip prižiūrėti dabar, kad vėliau netektų gailėtis?

LRT.lt2019.06.16 16:30

Klausa yra vienas iš svarbiausių jutimų, kuris mums leidžia bendrauti su kitais ir išlikti atidiems mus supančiai aplinkai. Netinkamai elgiantis su klausa galima sukelti įvairius klausos funkcijos sutrikimus, kurie gali gerokai pakenkti gyvenimo kokybei.

Klausą gali pažeisti daugelis priežasčių: galvos traumos, natūralus senėjimas ar infekcijos, tačiau bene svarbiausia priežastis – klausos pažeidimas triukšmu. Mus supančioje kasdienybėje neišvengiame susidūrimo su įvairiais triukšmo šaltiniais: ar tai būtų automobilių triukšmas gatvėje, ar šurmulys darbe, universitete ar mokykloje.

Kasdienis jo poveikis žmogui gali turėti neigiamų pasekmių, kaip triukšmo indukuotas klausos funkcijos suprastėjimas ar praradimas, tinnitus liga, įprastai vadinama ūžesiu ausyse. Taip pat egzistuoja dėsningumas kad kuo didesnis garso stiprumas, tuo didesnė tikimybė pakenkti savo klausai, ypač jei garso poveikis trunka ilgiau.

Kaip mes girdime?

Mūsų ausis pasiekiančios garso bangos priverčia ausies būgnelį vibruoti. Vibracija perduodama į vidurinę ausį, kur eina per klausos kauliukus ir tuomet pasiekia ausies sraigę. Ausies sraigė yra vidinėje ausyje, ji pripildyta skysčiu bei daug plaukuotų receptorinių ląstelių. Savo kaulinės struktūros forma ji primena sraigę.

Receptorinės ląstelės sraigėje neatsinaujina. Garso sukelta vibracija lemia sraigės skysčio vibravimą, dėl to juda plaukeliai, o jonų judėjimas į plaukuotas ląsteles indukuoja neurotransmiterių (tai yra organizme susidarantis cheminis junginys, pernešantis nervinį impulsą tarp neuronų) judėjimą iš ląstelės link nervinių skaidulų, kuris sukelia elektroninį signalą. Šis signalas keliauja klausos nervu į smegenis, tad taip suvokiame garsą.

Kaip stiprus garsas kenkia klausai?

Daugumą mus supančių garsų galėtume suskirstyti pagal triukšmingumo lygį matuojant decibelais (dB). Visi garsai, kurie neviršija 85 decibelių, yra nekenksmingi klausai. Tokiems priskiriamas įprastas pokalbis, siurblio veikimas, vidutinio garsumo radijas. Žalingiems garsams priskiriamas ginklo šūvis, įvairūs muzikiniai koncertai, mašinų spūstis.

Stiprūs garsai lemia plaukuotų ląstelių susilankstymą ar net jungties su klausos nervu praradimą, dėl to atsiranda ląstelių nejautrumas, kuris gali sukelti laikiną ar ilgalaikį klausos pažeidimą. Patyrus laikinąjį klausos praradimą 24 val. reikėtų būti aplinkoje, kurios triukšmingumas neviršija 70 dB bei naudoti ausų apsaugas, kaip ausų kamštukai.

Normalus ausų funkcionavimas atsistato per 16 val., kartais užtrunka iki 2–3 parų. Tačiau jei normali veikla neatsistato per dvi savaites, tikėtina, kad receptorinės plaukuotosios ląstelės neatsistatė ir atsirado ilgalaikis klausos pažeidimas. Pajutus klausos funkcijos sutrikimo požymius rekomenduojama konsultuotis su gydytoju.

Koks gydymas taikomas sutrikus klausai?

Klausos suprastėjimo gydymas paremtas vaistais, eteriniais aliejais bei operacijomis. Dažniausiai atliekamos vidurinės ausies vamzdelio įterpimo, sraigės implanto bei stapedotomijos (speninės ataugos) operacijos.

Ausies operacijos pavojingos dėl tokių pasekmių kaip klausos praradimas, galvos svaigulys, tinnitus liga, veido raumenų paralyžius ar silpnumas bei vienos liežuvio pusės skonio jutimo praradimas.

Kartais operacijos pasisekimą ir rezultatus gydytojas gali nuspėti iš anksto, tačiau didžioji dauguma atvejų yra nenuspėjamos, nes rezultatai yra sužinomi tik po kelių gijimo savaičių, kurių metu yra atstatoma klausa.

Ausinės ar ausinukai?

Tikriausiai didžioji dauguma neįsivaizduotų savo gyvenimo be muzikos, kurios dažniausiai klausomės per ausines ar ausinukus bene visur: tiek skubėdami į studijas, darbą ar tiesiog eidami gatve. Buvo pastebėta, jog populiarėjant ausinėms ir ausinukams vis pradėjo daugėti tinnitus ligos atvejų ir triukšmo sukeltų klausos pablogėjimų.

Būtent dėl šios priežasties buvo pradėta aiškintis, kas mažiau kenkia: ausinės ar ausinukai? Nors abi muzikos klausymo priemonės kelia pavojų klausai, buvo nustatyta, jog mažesnę riziką sukelia ausinės. Tai nulemia ausinukų tiesioginis įėjimas į ausies landą, o būtent dėl to ausinukai garsui suteikia papildomus 9 dB.

Tuo tarpu ausinės apgaubia ausį iš išorės ir tai sukelia mažesnį garso padidėjimą bei praleidžia mažiau išorinio triukšmo. Nepaisant to, kad ausinės yra mažiau kenksmingos klausai, negalima pamiršti pasirinkti saugaus garso. Yra labai svarbi 60/60 taisyklė, kurios turėtų laikytis kiekvienas ausinių bei ausinukų naudotojas. Ši taisyklė rodo, jog nereiktų naudoti ausinių ilgiau nei 60 min bei didesniu nei 60 proc. garsumu, taip sumažinant riziką pakenkti klausai.

Tekstą parengė Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA) narė Aistė Navakauskaitė.

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius