Gyvenimas

2019.06.14 18:39

Marius Čepulis. Kaip gyvūnai iškenčia karščius

Marius Čepulis, gamtos fotografas2019.06.14 18:39

Žiemą rašiau apie tai, kaip įvairūs gyviai prisitaiko ir iškenčia didelius šalčius. Ir kažkaip net mintis nekilo, kad teks rašyti apie tai, kaip mūsuose jie išgyvena, kai kelias dienas iš eilės temperatūra muša visus rekordus ir nesiliauja alinantys karščiai.

Kiekvienas gyvis jaučiasi komfortiškai prie tam tikrų temperatūrų ir turi įvairiausias strategijas ir prisitaikymus iškęsti tų temperatūrų ekstremumus. 

Šaltakraujai gyviai dažniausiai bando išvengti to didelio temperatūros poveikio ir it nusivylę valstybe verslininkai traukiasi į šešėlį. Žuvys migruoja į gilesnius ir šaltesnius vandenis. Sausumos varlės ir rupūžės lenda į urvus, po kerplėšomis ar užsikasa po žeme ar paklote.

Ropliai, atrodo, turėtų džiaugtis tokiu oru, bet ir jiems tokia pekla yra per karšta ir net pavojinga. Ryte, kol saulė dar ne tokia kaitri vėžliai, gyvatės ir driežai dar mėgaujasi jos spinduliais, bet vėliau lenda į pavėsį ir vėl išlįs tik vakarop.

Šiltakraujai gyviai turi išlaikyti pastovią kūno temperatūrą, tad perkaitimas jiems taip pat blogai, kaip ir atšalimas. Todėl tokiomis dienomis jie turi vėsinti kūną. Jie neturi kondicionierių, kaip mes, bet ir nereikia – jie turi miškus ir parkus (bent jau kol kas).

Miškuose ir parkuose po senais dideliais medžiais temperatūra gali būti net keliolika laipsnių mažesnė, todėl pekla betono plynėse tėra maloni šiluma ūksmingam miške. Šito niekaip nenori suprasti mūsų miestų valdžios, kurios prieš pat kaitrą nuskuta ir išdžiovina kiekvieną žolytę, o jų taip išgirtose atsinaujinusiose suremontuotuose, moderniose, erdviose miestų aikštėse saulėje be jokio pavėsio kaista vieniši suoliukai, kurie meta didesnį šešėlį nei tas nupiepęs prabangus sodinukas.

Nuklydau aš čia truputį. Tai, visų pirma, tiek žvėrims, tiek paukščiams tie karščiai nėra tokie baisūs (ir nereikia pulti jų gelbėti, nes jau pasigirsta čia visokių raginimų). Jie puikiai žino, kad tokiu metu reikia mažiau judėti. Pabandykit atsigulti šešėlyje ir kurį laiką nepajudinti nė vieno raumenuko, tik neįsijauskit, nes dar ir peršalsit.

Paukščiai maitinasi ir gieda daugiausia rytinėmis valandomis ir vėlai vakare, o žvėrys išlenda saulei nusileidus ir maitinasi iki aušros. Likusią dienos dalį jie stengiasi likti pavėsyje ir nekišti nosies į kaitrą. Lapės, barsukai, vilkai bei visokie peliniai graužikai lindi vėsiuose urvuose.

Stirnos, elniai, danieliai, stumbrai ir šernai slepiasi vėsiam miške. Šernai nepraleidžia progos išsivolioti tešlyne, ne vien tam, kad apsisaugotų nuo parazitų, bet ir tam kad atvėsintų savo kūną. Jautriausiai turbūt į tokį orą reaguoja briedžiai. Jie ir šiaip vasarą patraukia arčiau vandens, tai šiomis dienomis turbūt išvis iš ten nosies nekiša. Manau, kad viena iš rūšių, kuri šylant klimatui trauksis į šiaurę, bus būtent briedis.

Vanduo itin svarbus gyviams šiuo metu laiku, ne tik tam, kad numalšintų troškulį, bet ir tam, kad atvėsintų kūną. Todėl šiuo metu gyvybės daugiau sutiksit prie upių, kūdrų ar ežerų. O po lietaus atsiradusios balos ant miško keliukų tampa maudyklėmis daugybei paukščių.

Tačiau gyvūnai turi ir fiziologinių prisitaikymų, kaip atvėsinti kūną. Žvėrys tam ruošiasi jau nuo pavasario, išsišerdami ir užsimesdami lengvą, ploną vasarinį kailiuką. Kaip kondicionieriai veikia ir kai kurių žvėrių didelės ausys – per jas netenkama dalis šilumos.

Dramblys čia būtų geriausias pavyzdys, bet taip pat veikia kiškio ar elnio ausys. Dar žvėrys prakaituoja. Tiesa, prakaito liaukas turi tik nedaugelis, arba tik tam tikrose kūno vietose, o ir tos dažniausiai su termoreguliacija nesusijusios. Be baisiausio žvėries miške – žmogaus, dar taip pat prakaituoja turbūt tik arkliai ir kelios beždžionių rūšys.

Pavyzdžiui, šunys ir katės daugiausia prakaito liaukų turi pėdutėse, bet jos tikrai viso kūno atvėsinti negali. Todėl dar vienas būdas atvėsti yra lekuoti (katės laižo savo kūną, o seilės garuodamos vėsina, taip pat, kaip prakaitas). Lekuoja ne tik jūsų špicas, bet ir dauguma gyvių.

Šiltas oras yra pašalinamas per burną, ir įkvepiamas šaltesnis, taip neleidžiama kūnui perkaisti. Lekuoja ir paukščiai. Jie neturi prakaito liaukų ir, jei negali tūnoti pavėsyje (gyvena atvirose vietose, reikia maitinti vaikus ir pan. ), priglaudžia plunksnas prie kūno (kad būtų mažesnis oro sluoksnis), praskečia sparnus ir išsižioję lygiai kaip žvėrys šalina šiltą orą, o įkvepia vėsesnį.

Jei sugalvosit įrengti paukščiams girdyklas, atsiminkit, kad jas lankys ir plėšrūnai, kuriems atvirose, paukščių susirinkimo vietose daug lengviau nutverti sparnuotį. Paukščiai patys geba susirasti vandens šaltinius ir, kol to vandens pas mus vis dar sočiai, kad paukščiukus kankins troškulys, nereiktų jaudintis.

Tai neperkaiskit, o prie vandens būkit atsargūs – vis tik ne bebrai, o beždžionės esam.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius