Gyvenimas

2019.06.14 05:30

„Antivakseriai“ ėmė nebeskiepyti ir augintinių: veterinarai įspėja apie pavojingų ligų sugrįžimą

Gertrūda Stripeikytė, LRT.lt2019.06.14 05:30

Pasaulyje išplitęs skiepų priešininkų judėjimas, kaltinamas dėl tymų proveržio, gali turėti įtakos ir gyvūnų ligų sugrįžimui, nes „antivakseriai“ ėmė nebeskiepyti savo augintinių. Tai patvirtina ir Lietuvos veterinarijos specialistai: jei šeimininkai nustotų skiepyti savo augintinius, pavojingos ligos, su kurių protrūkiais kovota prieš kelis dešimtmečius, galėtų vėl paplisti.

Kai kurie skiepų priešininkai pasaulyje ėmė kelti diskusijų dėl gyvūnų vakcinacijų – esą jos tokios pačios nesaugios, kaip ir tos, kurios skirtos žmonėms. Šią temą gvildenančių publikacijų neseniai išleido amerikiečių naujienų portalas „Time“, britų „The Guardian“ ir kitos žiniasklaidos priemonės.

Tačiau mažėjančio skiepijimo problema – globali. Žiniasklaida teigia, jog pagrindinis skiepų priešininkų motyvas yra tai, kad skiepai sukelia autizmo spektro sutrikimų, nors tokiam teiginiui jokių mokslinių įrodymų nerasta. Neįrodyta ir tai, kad gyvūnai apskritai gali turėti autizmo spektro sutrikimų.

Veterinarijos klinikos „Toto“ gydytojas Orestas Vovk remdamasis savo praktika sako, kad Lietuvoje šeimininkai kai kuriais atvejais augintinių neskiepija dėl kitų priežasčių.

„Ir Lietuvoje pasitaiko tokių atvejų. Visada buvo ir bus šeimininkų, kurie augintinių neskiepija dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Sunku atsakyti, kokie yra tikrieji tokių šeimininkų motyvai, bet vienas iš argumentų yra tai, kad tų pavojingų užkrečiamųjų ligų šiuo metu tarsi ir nebėra, nebėra pavojaus jomis susirgti, todėl jie nebemato prasmės skiepyti“, – portalui LRT.lt situaciją komentuoja specialistas.

Pasak jo, pavojingiausios gyvūnų ligos dabar iš tiesų yra suvaldytos ir retos, bet tik todėl, kad prieš kelis dešimtmečius imtasi skiepijimo.

„Prieš 20–30 metų buvo didžiulių įvairių susirgimų proveržių – gyvūnai sirgdavo ir maru, ir pasiutlige, ir parvovirusiniu enteritu. Tai buvo masiniai reiškiniai, gyvūnai nepasveikdavo. Bet žmonės nebuvo šviečiami, nebuvo vakcinų ir žinių. Po to buvo daug dirbama ta linkme ir dabar gyvūnų vakcinavimas yra savaime suprantamas dalykas“, – tikina O. Vovk.

Tai, kad dabar virusiniai gyvūnų susirgimai reti, gali kai kuriuos šeimininkus paskatinti neskiepyti augintinių, sako veterinaras: „Dauguma šeimininkų reguliariai vakcinuoja savo gyvūnus ir tokiu būdu pavyko sumažinti ir net praktiškai eliminuoti tuos susirgimus. Vadinasi, turime palankią situaciją, kurios fone gali vaikščioti neskiepytas gyvūnas ir tiesiogiai nekelti pavojaus kitiems.“

Neskiepijant gresia naujas ligų protrūkis

Pasak specialistų, nustojus skiepyti gyvūnus ir šiai tendencijai plintant, gali pasikartoti tymų atvejis – beveik išnykusiomis laikytos gyvūnų ligos gali grįžti.

„Jei žmonės nustos skiepyti gyvūnus, tikėtina, kad vėl galime grįžti į tą pačią situaciją, kai susidarys didelė kritinė masė sergančių gyvūnų ir vėl turėsime ligų proveržių. Gali sugrįžti pasiutligė, maras ir parvovirusinis enteritas. Nuo jų apsaugo kompleksiniai skiepai. Dažniausiai skiepijama vakcinomis, apsaugančiomis nuo penkių skirtingų ligų“, – sako O. Vovk.

Jam pritaria ir Lietuvos kinologų draugijos atstovė Aurelija Staskevičienė. Pasak jos, tai, kad gyvūnui nesusiformuos atsparumas išvardytoms ligoms, gali būti labai pavojinga.

„Padidėtų sergamumas infekcinėmis ligomis, tokiomis kaip infekcinis enteritas, maras, leptospirozė. Ir nors pripažįstama, kad Lietuvoje pasiutligė suvaldyta, nustojus nuo jos skiepyti augintinius, iškiltų grėsmė, kad ir žmonėms, ir gyvūnams pavojinga liga sugrįš“, – įspėja ji.

Specialistai ragina skiepyti

Lietuvos kinologų draugijos šunų veisėjai laikosi nuostatos, kad skiepyti būtina. „Visuose mokymuose, renginiuose, kalbėdami apie gyvūno šeimininko atsakomybę, pabrėžiame, kad šunis skiepyti būtina. Tie, kas neskiepija, elgiasi neatsakingai ir savo, ir kitų gyvūnų atžvilgiu. Sakykime, šuniui jau persirgus enteritu ir jaučiantis visai gerai, jis dar 6 savaites gali būti ligos nešiotoju ir užkrėsti kitus šunis. Išėjęs į lauką, bendraudamas su kitais gyvūnais, jis gali juos užkrėsti, todėl turime jausti atsakomybę ir rūpintis savų ir svetimų gyvūnų gerove ir sveikata“, – sako A. Staskevičienė.

Veterinaras O. Vovk taip pat pataria į skiepus žiūrėti rimtai, nes gyvūnams užsikrėsti ligomis nebūtina turėti fizinio kontakto su sergančiu gyvūnu: „Kai kurios ligos yra virusinės, jos plinta oro lašeliniu būdu kaip žmonių gripas. Nebūtinas tiesioginis kontaktas, kad užsikrėstum.“

Kaip pavyzdį jis įvardija šunidžių kosulį, apie jį mažai kas žino, todėl skiepija retai. „Nors tai ne mirtina, bet bjauri, sunkiai pagydoma liga. Jos požymis – ilgai nepraeinantis varginantis kosulys. Juo šunys užsikrečia vieni nuo kitų masinėse šunų vedžiojimo vietose, parodose, šunų aikštelėse“, – portalui LRT.lt sako pašnekovas.

„Šunidžių kosulio skiepas dažniausiai nėra kompleksinio skiepo dalis, juo reikia pasiskiepyti papildomai. Tai ypač aktualu tiems, kas ketina su šunimi dalyvauti parodose, užsiimti dresūros aikštelėse, palikti jį šunų viešbučiuose. Į tai šunų šeimininkai turėtų atkreipti vieni kitų dėmesį. Šiuo metu ši liga vis dar gana dažna, o užsikrėtus – sunkiai bei ilgai gydoma“, – priduria jis.

Pasak veterinaro, kuo mažiau vakcinuotų gyvūnų, tuo didesnis pavojus vieniems nuo kitų užsikrėsti ir būti užkrato nešiotojais: „Skiepyti gyvūnai yra nuo to apsaugoti, o neskiepyti – ne. Kadangi dabar ligų protrūkis suvaldytas, pavojus yra minimalus. Bet jei daugėja neskiepytų gyvūnų, didėja rizika grįžti pavojingoms ligoms.“

Šalutiniai skiepų poveikiai – itin reti

„Antivakserių“ judėjimo šalininkai labiausiai baiminasi šalutinio skiepų poveikio, tačiau specialistai tikina, kad skiepai gyvūnams gali pakenkti tik labai retais atvejais.

„Tokių atvejų labai nedaug. Būtina pabrėžti: vakcinacija gali pakenkti silpno imuniteto, prastai maitinamiems, neprižiūrimiems, turintiems parazitų, nusilpusiems šuniukams“, – sako A. Staskevičienė.

O. Vovk savo praktikoje neteko susidurti su atvejais, kai gyvūnai patyrė šalutinį skiepų poveikį: „Kiekvienas vaistas ir kiekvienas medikamentas savo aprašyme turi daugybę galimų šalutinių poveikių, bet jie nebūtinai turi pasireikšti. Vakcina yra susilpnintas ligos sukėlėjas. Teoriškai, jei pasiskaitysime, yra galimi kažkokie šalutiniai poveikiai, bet realybėje jie praktiškai beveik nepasitaiko. Neteko su tuo susidurti.“

Pasak specialistų, skiepai, pavyzdžiui, šunims, pirmą kartą atliekami 6–12 gyvenimo savaitę, o paskui turi būti kartojami kartą per metus. „Yra įvairių gamintojų, įvairių kombinacijų ir rekomendacijų. Kiekvienas veterinarijos gydytojas ar net tarnyba gali patarti arba parinkti pačiam gyvūnui geriausią vakcinos kombinaciją“, – tikina O. Vovk.

A. Staskevičienė tikina, kad dar prieš sukergiant kalytę jai būtinai duodama vaistų nuo vidaus parazitų, gimus šuniukams, 21-ą jų gyvenimo dieną, jiems duodama vaistų nuo kirmėlių. Paskui dar kartą po 10 dienų šuniukams duodama vaistų nuo vidaus parazitų.

„Kodėl tai akcentuojame, nors klausimas buvo apie skiepus? Ogi todėl, kad tik davus atitinkamą vaistų nuo vidaus parazitų kursą šuniukai gali būti skiepijami. Tikslios pirmųjų skiepų datos nėra, nes tai priklauso nuo vakcinos“, – sako specialistė.

O. Vovk teigia, kad anksčiau žmonėms skiepų klausimu trūko sąmoningumo, jie neįsivaizdavo, nežinojo, kad egzistuoja tokie dalykai, kaip skiepai, o dabar vėl nebeskiepyti gyvūnų būtų didelis žingsnis atgal.