Gyvenimas

2019.06.11 20:11

Dvi svarbias sukaktis minintys šalies kartografai: žemėlapis – svarbi tautinės savimonės dalis Sužinokite, kada atsirado pirmieji lietuviški žemėlapiai

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2019.06.11 20:11

Žemėlapis nėra vien tik praktinę ar išliekamąją vertę turintis dalykas – kiekvienam iš mūsų jis taip pat svarbus kaip individualios tapatybės dalis“, – įsitikinęs Vilniaus universiteto Kartografijos ir geoinformatikos katedros vedėjas, profesorius Algimantas Česnulevičius. Jis su kolegomis pakvietė į išskirtinį renginį, kuriame paminėtos net dvi šalies kartografams svarbios sukaktys.

Vilniaus universiteto Kartografijos ir geoinformatikos katedros atstovai pakvietė į Valstybės pažinimo centrą, kur buvo prisiminta lietuviškosios kartografijos istorija ir paminėtos Lietuvos Respublikos žemėlapių šimtmečio bei lietuviškosios kartografijos mokslo kūrėjo, profesoriaus Vaclovo Chomskio 110-osios gimimo metinės.

„Valstybė be žemėlapio, būtų ne valstybė – juk kiekviena valstybė turi savo teritoriją, kurią reikia ne tik ginti, bet ir pažymėti ir paženklinti. Kartografiniuose kūriniuose, kaip dokumentuose, pažymėti vaizdai turi ne tik išliekamąją vertę, bet ir yra svarbūs valstybinės savimonės formavimui“, – apie ne tik praktinę žemėlapių svarbą kalba Vilniaus universiteto Kartografijos ir geoinformatikos katedros vedėjas, profesorius A. Česnulevičius.

Kartografiniai kūriniai taip pat gali daryti ir tiesioginę įtaką šalies ateičiai. Pavyzdžiui, 1918 m., politinėse ir karinėse kovose gimstant Lietuvos Respublikai, vienu politinės kovos įrankiu tapo žemėlapiai, vaizduojantys buvusią ir esamą mūsų tautos gyvenamą teritoriją. Ši tema aktuali ir šiandien, siekiant įprasminti esamą šalies padėtį ir jos raidą kintančiame geopolitiniame kontekste.

Pirmosios žinios apie Lietuvą rašytiniuose šaltiniuose pasirodė XI a. Kvedlinburgo analuose. Juose rašoma, kad archivyskupas ir vienuolis, šv. Brunonas, dar vadinamas Bonifacijumi, vienuoliktaisiais savo atsidavimo metais lankėsi Rusios ir Lietuvos pasienyje buvo nukirsdintas ir kartu su keliolika bendražygių nukeliavo į dangų.

„Šis įvykis tarsi ir apibūdina, kokie buvo tie lietuviai, saugojantys savo teritoriją, nors teigti, kad tai tikrai buvo jie, nereikėtų. Veikiausiai tai buvo prūsų gentys, – pastebi A. Česnulevičius. – tai pirmos rašytinės žinios, tačiau kartografinių žinių apie mūsų šalį būta jau seniau.

Seniausias kūrinys, kuriame pažymėtos mūsų gyvenamos vietovės – II a. pasirodęs Klaudijaus Ptolemėjaus žemėlapis, kuriame kartografuota rytinė pakrantė ir Baltijos jūra. Sunku suprasti, kaip Ptolemėjus sugebėjo surinkti informaciją apie tokią didelę teritoriją ir ją vizualizuoti.“

Nuo to laiko būta nemažai įvairių žemėlapių ir kartografinių kūrinių, tačiau kalbėdami apie Lietuvos kartografavimą, jo raidą šalies kartografai skirsto net į devynis etapus.

„Net keliolika amžių Lietuva žemėlapiuose vaizduojama, tačiau šalies pavadinimas nenurodomas ir tik XVI a. atsiranda žemėlapių, kuriuose atsiranda Lietuvos pavadinimas, o XVIII a. žemėlapiuose brėžiamos ir aiškios mūsų šalies ribos, sienos, taip pat ir administracinio padalijimo ribos, – pasakoja A. Česnulevičius apie laikotarpį, kuomet egzistavo Abiejų Tautų Respublika (ATR). – Be to, šiuo laikotarpiu žemėlapiai sudaromi remiantis topografinių matavimų duomenimis, juose žymimi vandens objektai, gyvenvietės. Tokie žemėlapiai kurti iki ATR žlugimo.“

XVIII a. pab. – XIX a. žymi laikotarpį, kai Lietuva prarado valstybingumą ir jos pavadinimas praktiškai dingo ir žemėlapių, nors šalies ribos politiniuose ir administraciniuose žemėlapiuose išliko. Dažniausiai žemėlapius, pasak profesoriaus, sudarinėjo Rusijos kariškiai, tačiau sudarant bendrus žemėlapius buvo remiamasi ir lauko matavimo darbais. Būtent XIX a. pabaigoje žemėlapiuose atsiranda ir reljefo vaizdas.

„1876 m. Tilžėje išleidžiamas kartografinis kūrinys, publikuotas laikraštyje. Šis kūrinys reikšmingas todėl, kad tai pirmasis kartografinis darbas lietuvių kalba. Visi ankstesni buvo sudaromi lotynų, senovės graikų, lenkų, rusų ar net vokiečių ar italų kalbomis. Taigi galima sakyti, kad lietuviškoji kartografija prasidėjo ne taip ir seniai.

1900 m., dar galiojant spaudos draudimui, Sankt Peterburge buvo nelegaliai išleistas Antano Macijausko žemėlapis („Žemlapis lietuviškai latviško krašto“), sudarytas lietuvių kalba. Beje, latviškasis kraštas nebuvo taip detaliai pavaizduotas, kaip lietuviškasis. Kažkiek žemėlapių egzempliorių buvo spėta išplatinti, tačiau dauguma jų buvo konfiskuota, vyko įvairūs teismai“, – apie pirmuosius lietuviškus žemėlapius pasakoja A. Česnulevičius.

XX a. pirmojoje pusėje atsiranda žemėlapiai, kuriuose pažymėtos nepriklausomos valstybės sienos ir administracinės ribos. 1919 m. pradėti daryti ir lietuviški žemėlapiai. „Juos sudarinėjo Lietuvos kartografai, tik spausdinami jie buvo užsienyje. 1937-aisiais Vokietijoje buvo pagamintas ir pirmasis lietuviškas gaublys“, – vardija VU profesorius.

Antrosios sovietinės okupacijos metais leistuose žemėlapiuose prie Lietuvos pavadinimo atsiranda prierašas TSR. Šie žemėlapiai pasižymėjo dideliu tikslumu, nors vėliau tyčia šiuose žemėlapiuose atsirasdavo įvairių netikslumų. „Keistas reiškinys. Kažkodėl buvo daromas brokas, tačiau jis buvo daromas tikslingai“, – pastebi A. Česnulevičius.

Galiausiai praėjusio amžiaus pabaigoje, Lietuva žemėlapiuose vėl žymima kaip nepriklausoma valstybė, brėžiamos tikslios jos ribos, atsiranda teminė kartografija. Žinoma, įkuriamos ir nacionalinės topografinį ir teminį kartografavimą vykdančios institucijos.

Darbas, kuriuo bene labiausiai didžiuojasi VU Kartografijos ir geroinformatikos centro darbuotojai – 2014-2017 m. išleistas trijų tomų Lietuvos nacionalinis atlasas.

„Peržvelgus visą tą istoriją, labai puikiai matosi šalies istorijos etapai – pokyčiai vykstantys šalies viduje, administracinis šalies skirstymas, o taip pat ir įvairios okupacijos, prarastas valstybingumas. Visa tai galima pamatyti žemėlapiuose. Tai labai svarbu norint suvokti mūsų istoriją, o tuo pačiu kiekvienam iš mūsų žemėlapis padeda suvokti, kur pasaulyje yra Lietuva, o mes esame jos dalis“, – sakė A. Česnulevičius.

Taip pat skaitykite: Lietuvoje gyventi gera: dalykai, kurių mums pavydi kaimynai

Taip pat skaitykite: Lietuviai sudarė unikalų žemėlapį: sužinokite, kur gyvena Sleipnis ir Barbegazis

LRT.lt šiemet lankėsi VU Kartografijos ir geoinformatikos katedroje:

Vilniaus Universiteto Kartografijos ir geoinformatikos katedroje – unikalūs darbai

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius