Gyvenimas

2019.06.12 21:36

Gyvenate sveikai, bet nuolat sergate: 9 priežastys, dėl ko trūksta maistinių medžiagų

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2019.06.12 21:36

Kartais tinkamas gyvenimo būdas, sveika mityba ir net geriami vitaminai neužtikrina geros savijautos ir neišsenkančios energijos – tam tikri organizmo sutrikimai gali trukdyti įsisavinti maistines medžiagas. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas atskleidė, dėl kokių priežasčių taip nutinka.

Neretai net nuolat geriant vitaminus, sveikai maitinantis ir valgant daug daržovių bei vaisių dažnai sergama įvairiomis virusinėmis ligomis, trūksta energijos. Gali būti, kad jūsų organizmas neįsisavina itin svarbių maistinių medžiagų, perspėja daktaras.

„Jeigu mes maistinių medžiagų resursų turime daug, šansai išlikti sveikiems žymiai didesni“, – teigia jis.

Maistinių medžiagų trūkumas gali atsirasti net tada, kai iš pirmo žvilgsnio gyvenate visavertį gyvenimą – tam įtakos gali turėti kelios „slaptos“ priežastys.

1. Mažas skrandžio rūgštingumas

Esant mažam skrandžio rūgštingumui sunkiai įsisavinami mineralai: kalcis, magnis, fosforas ir mikroelementai (cinkas, selenas ir kt). Skrandžio rūgštis reikalinga ir baltymams skaidyti į aminorūgštis. Taip pat skrandžio rūgštis reikalinga mikrobams naikinti – jeigu jie nenaikinami, bakterijos ima per greitai augti plonojoje žarnoje.

Svarbiausi mažo skrandžio rūgštingumo požymiai:

– rėmuo,

– virškinimo sutrikimai,

– pilvo pūtimas,

– polinkis į viduriavimą („skysti“ viduriai),

– „pilno“ skrandžio pojūtis.

Problemą išspręsti gali padėti protarpinis badavimas.

2. Per daug bakterijų plonojoje žarnoje

Tai mažo skrandžio rūgštingumo pasekmė. Žarnyne turi būti tam tikras bakterijų balansas – dauguma bakterijų yra storojoje žarnoje, tačiau esant mažam skrandžio rūgštingumui plonojoje žarnoje atsiranda per daug bakterijų.

Mikrobai suvalgo visas maistines medžiagas, o 90 proc. maistinių medžiagų įsisavinama būtent plonojoje žarnoje – štai dėl ko tai gali tapti problema. Sprendžiant šią problemą taip pat naudinga imti praktikuoti protarpinį badavimą.

3. Mažai tulžies

Trūkstant tulžies organizmui pradeda trūkti riebaluose tirpių vitaminų A, D, E, K, taip pat trūksta riebalų rūgščių – ypač dokozaheksaeno.

Jeigu trūksta:

– vitamino A – regėjimo, sinusų problemos, prasta imuninė sistema,

– vitamino D – kaulų skausmas, depresija, imuninės sistemos problemos,

– vitamino E – nuovargis, neatsparumas stresui, žemas ištvermės lygis,

– vitamino K1 – kraujo krešėjimo problemos, K2 – kalcio trūkumas.

4. Mažai fermentų

Kasa gamina daugumą fermentų. Gali ateiti momentas, kai kasa nebefunkcionuos taip, kaip reikia. „Atsparumas insulinui praėjus daugybei metų pamažu išsekina kasą. Kitas etapas – prediabetas, paskutinis – diabetas. Didelė tikimybė, kad fermentų trūks, vadinasi, medžiagų skaidymas bus prastesnis“, – aiškina profesorius.

Kai fermentų trūksta, į plonąją žarną patenka įsisavinti neparuoštas suvalgytas maistas – mes nebegalime įsisavinti visko, kas yra maiste. Dažniausias požymis – nuolatinis pilvo pūtimas.

5. Žarnyno mikrofloros išbalansavimas

Tai padaro ne tik antibiotikai, bet ir netinkamas maistas, pavyzdžiui, be skaidulų arba kai mityboje daug cukrų.

„Be naudingų bakterijų pritrūksime B grupės vitaminų, hormonų, išsiderins imuninė sistema, slinks plaukai“, – tikina gydytojas.

6. Žalios daržovės, riešutai, sėklos

Žaliuose maisto produktuose yra tam tikrų junginių, kurie trukdo juos virškinti ir iš jų įsisavinti maistines medžiagas – tai gali būti lektinai ar fito rūgštis, tačiau tai individualu – kai kurie žmonės, valgydami šiuos produktus, blogai nesijaučia. Ir atsisakyti jų nereikia, tačiau būtina prieš valgant keletą valandų pamirkyti vandenyje.

7. Atsparumas insulinui

„Insulinas atidaro duris į ląstelę ir į ją gali patekti gliukozė, baltymai, vitaminai, mineralai. Jeigu mes atsparūs insulinui, ląstelės durys nebeatsidaro ir visa tai į ląstelę nebeįleidžiama. Mums trūksta energijos ir maistinių medžiagų“, – pažymi daktaras.

8. Sintetiniai vitaminai

Vitaminai ne iš maisto nėra blogai, tačiau maiste esančių vitaminų kompleksas yra labai sudėtinga cheminė struktūra ir sintetiniai vitaminai dažniausiai tėra supaprastintas to maiste esančio vitamino variantas, aiškina profesorius.

9. Skurdus maistas

„Jeigu norite vartoti papildus, tai jūsų sprendimas. Bet nesitikėkite, kad jie pakeis kokybišką maistą. Idėja graži, bet nuodėmė didelė. Reikia valgyti produktus, kuriuose gausu įvairių maistinių medžiagų“, – tikina daktaras.

A. Unikauskas perspėja, kad mūsų organizme vyksta sudėtingi cheminiai procesai, kurie dirbtinai skatinami gali suveikti priešingai, nei mes tikimės.

Plačiau – laidos įraše.

Taip pat skaitykite: Kolageno senstant mažės, ką bedarytumėte: Unikauskas patarė, ką daryti, kad jo nesumažėtų per anksti

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius