Gyvenimas

2019.06.07 14:51

Italai žvejoja plastiko šiukšles: anksčiau jos buvo verčiamos atgal į jūrą

LRT TV naujienų tarnyba, Saulius Masalskas, LRT.lt2019.06.07 14:51

Italijos rytinėje pakrantėje įsikūrusio kurortinio ir žvejų miesto San Benedeto del Tronto valdžia ėmėsi originalios iniciatyvos, kaip padėti išvalyti Adrijos jūrą nuo plastiko šiukšlių. Dabar vietos žvejai prašomi surinkti ir atiduoti uoste visą plastiką, patekusį į jų tinklus.

Šventojo Benedikto vardu pavadinto kurortinio miesto žvejai daugiausia žvejoja dugnu velkamais tralais ir į juos nuolat patenka daugybė jūroje nuskendusio plastiko. Iki šiol žvejai versdavo šiukšles atgal, nes nebuvo, kur jų dėti. Dabar padėtis pasikeitė, nes miesto valdžia rado lėšų, kaip išspręsti šią problemą.

„Iki šiol krante nebuvo kur atiduoti plastiko. Dabar, kai kažkas pasiūlė šią puikią idėją, tikiuosi, kad atliekas bus galima rinkti ir toliau“, – sako žvejys Claudio Uriani.

Planuota, kad bandomoji vietos valdžios ir europiniais pinigais paremta programa truks mėnesį, bet jo organizatoriai tiki, kad ją pavyks pratęsti. Žvejai, o šioje programoje dalyvauja net 40 laivų, taip pat entuziastingai pasisako už.

„Visi matėme ant kranto išmestų nugaišusių kašalotų vaizdus. Visai neseniai rodė tris tokius ir jų skrandžiai buvo pilni plastiko. Tai turėtų pažadinti žmones. Visas pasaulis turėtų pamatyti, kad kaip jau daugelį metų mus perspėjo jūrų ekspertai – plastiko kiekis jūrose pasiekė neįtikėtiną lygį“, – kalbėjo „Plastiko žvejybos“ koordinatorė Eleonora de Sabata.

Per pirmąsias dvi savaites Benedikto uosto žvejai surinko dvi tonas tokių iš Adrijos jūros ištrauktų plastiko šiukšlių ir nemaža dalis jų nukeliavo į antrinio perdirbimo gamyklas. 

„Jūroje plaukiojančias šiukšles išmetė žmonės. Viskas kas patenka į upes ar tvenkinius galiausiai atsiduria jūroje. Labai svarbu auklėti žmones, kad taip neatsitiktų. Būtent tai ir yra šios iniciatyvos esmė“, – pabrėžė San Benedeto del Tronto uosto kapitonas Mauro Colarossi.

Jūrų biologai jau daug metų perspėja, kad šiais laikais, ypač pakuotėms naudojamas plastikas, yra toks atsparus ir ilgaamžis, kad vandenynuose susidarė ištisos šimtų kvadratinių kilometrų ploto plūduriuojančio plastiko zonos. Dar daugiau, tik gal ne tai akivaizdžiai matomos žalos pridaro į dugną nugrimzdusio plastiko. Ten žemoje temperatūroje jis gulės šimtmečius.   

Apie tai – „Žinių“ reportaže (nuo 04.30 min.):

Žinios. Dzūkijos ir Kuršių Nerijos miškuose naikinami verpikų vienuolių židiniai