Gyvenimas

2019.06.07 12:25

Vandenyje tykantys pavojai: kaip padėti skęstančiajam ir gelbėjant nepakenkti sau

vaizdo įraše – gelbėtojo patarimai, ką daryti ištikus nelaimei
Audinga Satkūnaitė, Ieva Ripinskytė, LRT.lt2019.06.07 12:25

Ežerų pakrantės apgultos poilsiautojais skelbia, kad maudynių sezonas jau aktyviai prasidėjo. Dažnai žmonės pamiršta apie tai, kokie pavojai jų tyko vandenyje. Nuo 16 metų Balsio ežero paplūdimyje dirbantis naras gelbėtojas Rolandas Kilius papasakojo, kaip reikėtų saugiai elgtis vandenyje ir kaip pagelbėti skęstančiajam.

Kaip saugiai maudytis?

R. Kiliaus tikinimu, egzistuoja keturios pagrindinės taisyklės, kaip reikėtų saugiai maudytis. Pirmiausia, nelipti į vandenį apsvaigus nuo alkoholio, nepersikaitinus saulėje. Anot gelbėtojo, brendant į vandenį, būtina apsiprasti su vandens temperatūra, o ne iš karto į jį pulti.

„Geriausia maudytis pažymėtuose paplūdimiuose ir vengti nepažįstamų vietų. Taip pat nereikėtų plaukti toli nuo kranto, o jeigu norisi ilgiau paplaukyti, tą geriau daryti palei pakrantę“, – portalui LRT.lt sakė R. Killius.

Anot jo, pakankamai dažnai pasitaiko, jog žmonės lipa į vandenį apsvaigę nuo alkoholio. Jie neįvertina savo jėgų ir plaukia toli nuo kranto. Neretai vyresniems žmonėms, kurie maudosi išgėrę, sutrinka ir sveikata.  

Skęstantis žmogus gali būti pavojingas

Pasak R. Kiliaus, jeigu žmogus pradeda skęsti, tuomet reikia atsigulti ant nugaros, stengtis atsipalaiduoti, įkvėpti oro ir bandyti plaukti arčiau kranto arba šauktis pagalbos. Gelbėtojo tikinimu, nėra specifinių ženklų, kaip skęstantis žmogus turėtų šauktis pagalbos, jis visais įmanomais būdais privalo atkreipti kitų dėmesį.

„Svarbiausia, nepanikuoti ir elgtis ramiai. Žmogus, kuris atsigula ant nugaros, laikysis ant vandens ir niekada į dugną negrims. Dažniausiai koją pakiša panika, tuomet skęstantysis pradeda blaškytis, įkvepia vandens, praranda sąmonę ir pradeda skęsti“, – sakė R. Kilius.

Jeigu žmogus pamato, kad kitas asmuo pradeda skęsti, pasak gelbėtojo, pirmiausia reikia kviesti gelbėtojus arba skambinti trumpuoju numeriu 112.

„Nereikia pervertinti savo jėgų, nes dažnai nutinka taip, jog pradėjus skęsti vienam žmogui, reikia gelbėti jau du asmenis. Skęstantis žmogus tampa gana stiprus ir pavojingas“, – tikino R. Kilius.

Jeigu žmogus nutaria pagelbėti skęstančiajam, pirmiausia reikėtų susirasti tam tikrą daiktą, į kurį kitas galėtų įsitverti ir būtų išvengta kontakto. Pakaktų tiesiog ir pagalio.

„Jeigu nėra jokio daikto, tuomet reikėtų prie skęstančiojo priplaukti iš nugaros, jog žmogus nespėtų jūsų apglėbti, paimti jį už pažastų ir traukti į krantą. Jeigu skęstantysis už jūsų stveriasi iš priekio, tuomet jį reikėtų ranka atstumti. Šis judesys yra labai paprastas – tiesiog delną įremti į kito žmogaus smakrą ir jį stumti. Jeigu ir šis judesys nebuvo veiksmingas, reikia pradėti grimzti žemyn, nes skęstantysis turėtų pasiduoti instinktui ir stengsis pakilti į vandens paviršių ir jus paleis“, – paaiškino R. Kilius.

Kaip gaivinti iš vandens ištrauktą žmogų?

Iš vandens ištraukus skęstantįjį, jeigu jis yra be sąmonės, jį pirmiausia reikėtų paversti ant šono, kad iš kvėpavimo takų išbėgtų vanduo. Tada paguldyti ant nugaros, atlošti jo galvą, kad atsivertų kvėpavimo takai, užspausti nosį ir atlikti penkis įpūtimus į burną bei 30 paspaudimų.

Po jų – du įpūtimai ir vėl 30 paspaudimų. Ritmas turėtų būti 120 kartų per minutę.

Gelbėtojai darbui pasiruošę

Bendrovės „Grinda“ Rinkodaros ir komunikacijos specialistas Egidijus Steponavičius sakė, kad Vilniaus mieste yra 9 viešieji paplūdimiai, kuriuose budi gelbėtojai. Vienas populiariausių yra Balsio ežero paplūdimys, kuriame kasmet gausu poilsiautojų. Vienu metu šiame paplūdimyje budi trys gelbėtojai. Vienas jų – visada būna vandenyje ir stebi situaciją sėdėdamas valtyje, kiti du – krante.

„Šiais metais gelbėtojai rimtų situacijų dar nėra turėję. Nors jau yra pasitaikę menkų susižeidimų, kai gelbėtojai turėjo suteikti pirmąją medicininę pagalbą. Pirmiausia jie rūpinasi poilsiautojų prevencija, nes stebėdami žmones labai aiškiai mato, kas gali kelti pavojų sau ir kitiems“, – kalbėjo E. Steponavičius.

Anot jo, pernai metais buvo vienas incidentas, kai nemokantis plaukti žmogus įkrito į vandenį, todėl jį gelbėjo kartu buvęs asmuo. Tačiau galiausiai gelbėtojui teko iš vandens traukti du skęstančius žmones.

„Pastebime, kad per pastaruosius metus žmonių elgesys prie vandens labai pasikeitė. Jeigu anksčiau žmonės atvirai pasistatydavo alkoholio ir lėbaudavo, o paskui eidavo į vandenį, tai dabar tokių atvejų mažėja“, – sakė pašnekovas.

Kaip padėti skęstančiajam, žiūrėkite vaizdo įraše:

Pirmoji pagalba skęstančiajam: kaip išsaugoti ne tik kito, bet ir savo gyvybę?