Gyvenimas

2019.06.06 09:58

Karštis pavojingas daugeliui: svarbu ir kokį vandenį geriate, ir kokius vaistus vartojate

LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt2019.06.06 09:58

Žmogus pagal savo biologinę prigimtįtropikų gyvūnas, todėl esant 2325 laipsniams šilumos jaučiasi gerai, LRT TELEVIZIJOS laidojeLaba diena, Lietuvateigia šeimos gydytoja Rūta Maciulevičienė. Tačiau kai ``````58temperatūra59`````` pakyla dar aukščiau, tai tampa pavojinga visiems: tiek turintiems širdies problemų, tiek sergantiems lėtinėmis ligomis, tiek vaikams, tiek sportuojantiems lauke.

Pasak gydytojos, per karščius būdų atsigaivinti yra įvairių – juk kai kuriose šalyse būna kur kas karščiau nei Lietuvoje. Tokiose šalyse gyvenantys žmonės žino, kad tuo metu, kai yra labai karšta, o saulė – labai aktyvi, į lauką išvis nereikėtų eiti.

„Jie nešioja laisvus šviesius rūbus todėl, kad tamsus kūnas pritraukia šilumą. Reikia gerti daug mineralinio vandens ir, jeigu galima, vėsintis įvairiais kitais būdais“, – sako ji.

Žmogus prakaituodamas netenka ne tik daug vandens, bet ir daug druskų, ypač natrio ir kalio. Nors dažnai esant itin dideliems karščiams ypač nukenčia širdininkai, anot R. Maciulevičienės, tokia temperatūra pavojinga ne tik jiems.

„Peržiūrėjau kai kurias rekomendacijas gydytojams, kurios išleidžiamos karšto klimato šalyse artėjant karščio bangoms. Ten gydytojai ruošiami konsultuoti ir lėtinėmis ligomis sergančius ligonius“, – kalba pašnekovė.

Dažnai nekreipiame dėmesio į tai, kokius vaistus žmogus vartoja – šeimos gydytoja pabrėžia, kad yra vaistų, kurie sutrikdo termoreguliaciją: „Normalus sveikas suaugęs žmogus lengvai toleruoja temperatūrą iki 35 laipsnių. Tai mūsų termoreguliaciniai mechanizmai, sutvarkyti ir įdėti pačios gamtos.“

Tačiau žmonių, vartojančių tam tikrus vaistus, termoreguliacijos mechanizmas gali būti pažeistas. Pirmiausia tai visi antihipertenzinius vaistus (nuo kraujo spaudimo) vartojantys žmonės, o tokių asmenų Lietuvoje – šimtai tūkstančių.

„Beveik visi psichotropiniai vaistai taip pat veikia termoreguliacinius mechanizmus: sutrikdo prakaitavimą ar termoreguliacijos centrą, troškulio jausmą“, – aiškina R. Maciulevičienė.

Tad tokių žmonių vaistus reikia peržiūrėti ir juos koreguoti arba pateikti jiems specialius nurodymus, kaip juos vartoti, taip pat kokius ir kiek vartoti skysčių.

Labai svarbu pasirūpinti ir vaikais – dengti jiems galvas, fiziškai šaldyti, pavyzdžiui, sudrėkinti plaukus, dėti šaltus paketus. Tai aktualu ne tik mažiesiems, bet ir nuolat gulintiems ar paralyžiuotiems ligoniams – tokius paketus ant magistralinių arterijų svarbu dėti tam, kad būtų sumažinta cirkuliuojančio kraujo temperatūra.

„Vežimėlis ir automobilinė kėdutė – sintetiniai daiktai. Ten oro cirkuliacija gana prasta ir galimybė atiduoti šilumą konvekcijos būdu yra žymiai mažesnė“, – apie tai, jog mamos su kūdikiais turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į oro sąlygas lauke, kalba šeimos gydytoja.

Taip pat ji perspėja, kad tokiu oru būtina dažnai keisti mažyliams sauskelnes, kitu atveju sušutusiose vietose ims rastis žaizdos.

Dar gydytoja perspėja ir tokiu oru sportuojančius lauke: „Sveikas žmogus, būdamas fiziškai aktyvus, karštą dieną gali išprakaituoti iki 15 litrų skysčio. Tai reikia kažkaip kompensuoti. Tad jeigu kas nors sumanė tokiu karštu oru sportuoti, turi pasirūpinti vandeniu ir druskomis.“

Anot R. Maciulevičienės, netekus daug natrio dėl prakaitavimo gali atsirasti raumenų spazmų, sutrikti širdies veikla ir daug kitų dalykų. Dėl to nepratusiems ir nemokantiems to daryti tinkamai, nežinantiems savo organizmo galimybių sportuoti lauke itin karštomis dienomis ji nepataria.

Skersvėjis – nepavojingas, juk tai tiesiog greitai, nors ir skersai, judanti oro masė: „Ar ji skersai, ar išilgai juda, nieko bendro su sveikata neturi. Jeigu tokiu būdu užtikrinama oro cirkuliacija ir ventiliacija, labai gerai. Apie skersvėjus yra daug „folkloro“, neturinčio nieko bendro su šiuolaikine medicina.“

Žmogus pagal savo biologinę prigimtį – tropikų gyvūnas, todėl esant 23–25 laipsniams šilumos jaučiasi gerai, pažymi R. Maciulevičienė. Tada žmogus gali vaikščioti lengvai apsirengęs, išėjęs į saulę gauna untravioletinių spindulių, jo odoje veikiant saulės spinduliams gaminamas vitaminas D, nuo kurio labai priklauso mūsų gera savijauta.

Plačiau – laidos įraše (nuo 2.35 min.).

Parengė Indrė Česnauskaitė.

„Laba diena, Lietuva“. Pasirodė pirmasis lietuviškų bulvių derlius – kiek jos kainuos parduotuvėse?