Išrinkus naująjį Lietuvos prezidentą pirmuoju neoficialiu šalies augintiniu tapo ponų Nausėdų auginamas šunelis Grikis. Kitų valstybių prezidentai noriai demonstruoja savo augintinius ir net leidžia jiems dalyvauti oficialiuose susitikimuose.
Išrinktojo prezidento G. Nausėdos rinkimų štabe buvęs augintinis Grikis sunkiai dorojosi su užklupusiu susirinkusių dėmesiu. Meksikos beplaukių, kitaip vadinamų meksikiečių plikųjų šunų veislės atstovas – pirmasis šalies augintinis, pasirinktas šeimininko, nes priminė vaikščiojančią piniginę.
Pats G. Nausėda yra prisipažinęs, kad į prezidentūrą vestis Grikio neketina, o protokolo žinovai sako, kad jau pagalvojo ir apie keturkojo vietą per oficialius renginius.
„Protokolo darbas suderinti visas detales, kad tų netikėtumų būtų kuo mažiau. Jeigu atvykstantis žmogus bijo šuns ir šeimininkas turi didelį šunį, tai jo nereikėtų privesti arti svečio“, – sako Užsienio reikalų ministerijos atstovas Neilas Tankevičius.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė prižiūri bites, o jų susuktas medus buvo išties graži dovana, kurią yra gavęs ne vienas šalyje viešėjęs garbingas svečias.
Prezidentas Valdas Adamkus visą gyvenimą augino vokiečių aviganius, tad ir jo prezidentavimo laikais Turniškėse gyveno Sargis. Jo dresūra rūpinosi pats prezidentas, gal todėl apie šuns krečiamas išdaigas mažai girdėta. Tačiau teko nukirsti 2 nudžiūvusias pušis, nes Sargis mėgdavęs šalia jų kilstelti koją.
Apie kaimynystėje gyvenusių prezidentų V. Adamkaus ir Algirdo Brazausko nesutarimus buvo nežinoma, tačiau jų augintiniai visai kas kita. Judviejų augintinių konfliktus prasidėjo nuo tada, kai A. Brazausko šiurkščiakailis taksas iš pasalų įkando Sargiui į nosį.
„Visiems buvo žinoma, kad jis buvo palindęs po mašinos kapotu ir nugriaužęs laidus, nes gaudė katę, dar buvo labai susipjovęs su Adamkaus šunimi. Taip pat buvo susipjovęs su kažkieno vilkiniu šunimi ir buvo labai apdraskytas ir gydytas. Vos nenudvėsė. Bet tėvas jį labai mylėjo, vaikščiodavo kiekvieną rytą su juo“, – patikino prezidento A. Brazausko dukra Laima Mertinienė.
Šiandien L. Mertinienės namuose bėgioja du špicų veislės gražuoliai Pupa ir Žirnis. Pasak jos, visada namie buvo bent vienas keturkojis. O taksą Čikį prezidentui padovanojo draugai.
„Jam patiko taksai, nes per karą jie turėjo taksiukę. Vagis bandė įsilaužti ir tas šunelis labai garsiai lojo, taip pažadino šeimininkus ir išgelbėjo nuo vagystės“, – kalbėjo L. Mertinienė.
Nė vieno šių laikų prezidento augintinis po prezidentūros pievelę nebėgiojo, visai kitaip buvo tarpukario Lietuvoje.
„Smetonos gyvendami prezidentūroje turėjo keletą augintinių: nedidelį šuniuką, kurį vadino Murka, o didesnis jų augintinis buvo senbernaras Argus. Ministro pirmininko dukra Tubelytė yra pasakojusi, kad labiausiai bijodavo susitikimo su Argumi, kuris uždėjęs letenas jai ant pečių beveik priplodavo ją prie žemės.
Argaus bijodavo ir jos auklė. Nors ponia Sofija kai žinodavo, kad ateis sesuo liepdavo Argų uždaryti garaže, tačiau šuo buvo labai gudrus ir kiekvieną kartą įsigudrindavo pabėgti ir pasisveikinti su Tubelyte“, – sakė Istorinės Prezidentūros Kaune muziejininkė Ingrida Jakubavičienė.
Žinoma, kad kiekvieną mėnesį prezidentas iš asmeninių lėšų mokėdavo po 50 litų prezidentūros sodininkui, kuris kartu prižiūrėdavo ir šunis. Jais rūpindavosi ir patys Smetonai.
Prezidentas Aleksandras Stulginskis gyvūnus augino, kai jau buvo baigęs kadenciją.
„Jokūbavo dvare augo du dideli mišrūnai Liberija ir Tigras. Prie augintinių galėtume priskirti dabar jau ir ne naminį gyvūną, bet Stulginskaitės labai gerą draugą – ožką. Jai septinto gimtadienio proga gyvūną padovanojo tėvai ir ožka buvo kaip naminis augintinis, nes visur sekiodavo paskui mergaitę, ją maitindavo iš buteliuko ir abi buvo didžiulės draugės“, – pasakojo Istorinės Prezidentūros Kaune muziejininkė Justina Minelgaitė-Plentienė.
Keturkojai prezidentų namuose – įprasta ir užsienio šalyse. Paryžiaus Eliziejaus laukuose gyvena labradoro ir grifono mišrūnas Nemo, kurį prezidentas Emmanuelis Macronas pasiėmė iš gyvūnų prieglaudos. Nekilmingasis netgi yra pridirbęs tiesiai ant raudonojo kilimo per oficialų susitikimą.
Baltuosiuose rūmuose nuo pat George’o Washingtono laikų bėgiojo bent vienas keturkojis ir tik dabartinis prezidentas Donaldas Trumpas nutraukė šią tradiciją.
Prezidento Baracko Obamos šeimoje po pergalės pirmuosiuose rinkimuose atsirado Portugalų vandens šunys. Juos prezidento šeimai padovanojo senatorius Tedas Kennedy. Šio broliui prezidentui Johnui Kennedy šunį Šaltojo karo metais dovanojo ir Tarybų sąjungos lyderis.
Yra atvejų, kai augintinio pasirodymas oficialaus susitikimo metu buvo palaikytas protokoliniu nusižengimu. Tai nutiko 2007 metais, ksi susitiko Vokietijos ir Rusijos lyderiai.
„Didžiulis šuo buvo įleistas į patalpas, kai buvo žinoma, kad viešnia bijo to šuns. Manoma, kad tai buvo protokolinis incidentas ir negražus gestas iš šeimininko pusės”, – kalbėjo N. Tankevičius.
Jeigu susitikime dalyvauja karalienės Elžbietos korgiai – niekas neprieštarauja. Skaičiuojama, kad šios veislės šunų Bakingamo rūmuose per visą karalienės gyvenimą bėgiojo apie 30 ir tai tapo neatsiejama nuo jos įvaizdžio.
Kiek šalių vadovų ar valdovų turi augintinius ir kokių, nežinoma, tačiau tiksliai žinoma, kad vienam benamiam Londono katinui ypač pasisekė. Laris, kuris gyvena Dauning streeto gatvės 10 numeriu pažymėtame name, kur jį oficialiu pelių gaudytoju įdarbino dabar jau buvęs ministras pirmininkas Deividas Cameronas.
Daugiau apie tai – laidos „Laba diena, Lietuva“ reportaže:
