Gyvenimas

2019.06.05 13:45

Gyvenimas be atliekų: masinis sąmoningumas stebina, bet pamatuoti naudą sunku

beatliekio judėjimo propaguotoja – toks gyvenimas nėra patogus

Prie beatliekio judėjimo prisijungusi tinklaraštininkė Sigita Petrunina neslepia – toks gyvenimas nėra komfortiškas, turi nuolat viską apgalvoti. Dvidešimtmetį aplinkosaugos srityje dirbančią Liną Šleinotaitę stebina masinis sąmoningumas, tačiau, kaip ji sakė LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“, kol kas gyvenimo be atliekų naudą pamatuoti labai sunku.

Birželio 5-ąją minima Pasaulinė aplinkos apsaugos diena, o įvairiose šalyse vis labiau populiarėja gyvenimas be atliekų. Šio judėjimo pradininke laikoma Bea Johnson prieš kurį laiką LRT RADIJUI sakė, kad toks gyvenimas tikresnis.

„Šiandien šiam gyvenimui be atliekų priklauso tūkstančių tūkstančiai žmonių visame pasaulyje. Vieni tą daro dėl sveikatos, kiti tiesiog nori sutaupyti pinigų. Jie suprato, kad vienkartinių daiktų pakeitimas, daugkartinis panaudojimas apsimoka kur kas labiau. Dar kiti žmonės nori tiesiog gyventi paprasčiau. Tikrasis gyvenimo be atliekų privalumas tas, kad tai yra gyvenimas, skirtas būti ir veikti, o ne turėti. Man tai ir yra tikrasis gyvenimas. Ir manau, būtent tai patraukia žmones“, – mintimis dalijosi ji.

Anot „Ekokonsultacijų“ vadovės L. Šleinotaitės, beatliekio judėjimo naudą išmatuoti skaičiais labai sunku, tai nustatančios metodikos – kaip pamatuoti, kiek atliekų panaudojama pakartotinai ar kiek mažiau vartojama – pasaulyje atsiranda tik dabar.

20 metų aplinkosaugos sektoriuje dirbančią L. Šleinotaitę ypač stebina masinis sąmoningumo padidėjimas. Anot jos, tai gali lemti tai, jog daug žmonių nuolat keliauja po pasaulį, taip pat įvairūs kataklizmai.

„Vaikai, šešiolikmetė Greta Thunberg neina į mokyklą, neigia sistemą, kuri meluoja. Ryškėja didžiulės aplinkosauginės pasaulio problemos. Jos ir budina, ypač naująją kartą, kuriai nereikia daug ko sakyti“, – kalba ji.

Gyvenimą be atliekų propaguojanti tinklaraštininkė, knygų apie namus autorė S. Petrunina neslepia – toks gyvenimas nėra patogus, tačiau kai pasiryžti tai daryti sąmoningai, apie komfortą nebegalvoji.

„Visą laiką turi nešiotis maišelius, galvoti, kada eisi į parduotuvę, turi būti suplanavęs kiekvieną savo žingsnį, jeigu reikėtų įsigyti kažką, kas yra supakuota ir pan.“, – pasakoja ji.

Pirmiausia ji atsisakė plastikinių maišelių ir dabar didžiąją dalį pirkinių deda į daugkartinius maišelius. Tačiau ji nesako esanti tobula – ypač retai, tačiau būna, kad panaudoja ir plastikinį maišelį.

Anot S. Petruninos, apsipirkdama ji nešasi ne tik didelį pirkinių maišą, bet ir atskirus maišelius įvairiems maisto produktams, pavyzdžiui, agurkams, svogūnams.

„Ir į turgų galima eiti su savo maisto dėželėmis. Tie žmonės, kurie prekiauja savo kiaušiniais, arba ekologiškos parduotuvės priima panaudotus kiaušinių dėkliukus, panaudoja dar kartą. Net mėsą galima sverti savo pakuotėje“, – tikina ji.

Nuo 2021 m. bus draudžiami tokie plastiko gaminiai, kaip šiaudeliai, stalo įrankiai, ausų krapštukai. Anot L. Šleinotaitės, sunku pasakyti, ar Lietuva tam ruošiasi. Nors pasigirsta kalbų, viešų pareiškimų nėra.

„Nesu girdėjusi, kad būtų atsisakoma anksčiau negu įves valstybė. Kai kurie prekybos tinklai kalba apie tokias iniciatyvas, o vėliausiai įsitraukia valstybinės institucijos. Jos jau daug metų vėluoja atliepti vartotojo, pirkėjo, gyventojo lūkesčius šioje srityje“, – kalba pašnekovė.

Plačiau – laidos įraše (nuo 50.22 min.).

Parengė Indrė Česnauskaitė.