Linas Bertašius ir Martyna Skukauskaitė nėra profesionalūs baidarininkai, tačiau užgimęs noras pažinti Lietuvą iš kitos perspektyvos ankstyvą pavasarį privertė sėsti į baidarę ir pasiduoti upės tėkmei. „Tai buvo akis atverianti kelionė“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ tikina L. Bertašius. Lietuvą jie pamatė tokią, kokia ji yra – o joje džiugina ne viskas.
Keliautojas L. Bertašius sako, jog prieš išplaukdamas baidarėje buvo praleidęs vos porą valandų, dėl to jam tai buvo iššūkis, o kartu keliavusi M. Skukauskaitė turėjo didesnę plaukimo baidare patirtį.
„Svajonė gimė Labanoro girioje. Ten yra upelis, prie kurio atėjo mintis: kur šitas mažas miško upelis mus galėtų nunešti? Apgalvojome maršrutą ir supratome, kad tai upių kelias iki pat Baltijos jūros, iki marių, per visą Lietuvą. Tada atsirado noras – pamėginame“, – apie kilusią idėją pasakoja jis.
Taip jiedu ankstyvą pavasarį, balandžio mėnesį, išplaukė į vandenis. „Tai buvo iššūkis ir mes norėjome šį iššūkį priimti“, – tikina pašnekovas.
Naktimis, kai būdavo šalta, jiedu susisukdavo į kokonus ir miegodavo, juokauja kita keliautoja M. Skukauskaitė. Baidarininkai keliavo kartu su šuneliu vardu Techno.
Perplaukti Lietuvą jie užtruko 15 parų. Per šį laiką oro temperatūra svyravo nuo –5 iki 25 laipsnių. Kartais keliautojai plaukė ir naktį, nes būdavo vėsiau ir norėdavosi įveikti didesnį atstumą, gauti dar daugiau adrenalino ir patirti įvairesnių dalykų.
„Ryte, išlipę iš palapinių, ir patys būdavome sušalę, ir gertuves rasdavome užšalusias. Tai buvo ekstremalu“, – prisimena L. Bertašius.
Keliautojai plaukė per 6 upes. Anot jų, visos upės – labai skirtingos.
„Plauki upe, į kurį įteka daug šaltinėlių, vanduo visiškai skaidrus ir gali gerti tiesiog tiesiai iš upės. Arba įplauki į Nerį, kurioje jaučiamas ir chemikalų kvapas, ir [matomos] putos – supranti, kad nenori nei maudytis, nei plautis rankų tame vandenyje. Kontrastas buvo liūdinantis“, – prisiminimais dalijasi M. Skukauskaitė.
„Tai buvo akis atverianti kelionė. Bet jos tikslas ir buvo pažinti Lietuvos gamtą tokią, kokia ji yra. Teko apvažiuoti Lietuvą automobiliu, ir tu įsivaizduoji, kas yra Lietuva. Tačiau yra ir kitas – upių – kelias. Mes jį pasirinkome, kad praturtintume savo pažinimą. Buvo labai stiprus susilietimas su gamta. Kai kurie vaizdai liūdino“, – pasakoja L. Bertašius.
Būtent dėl to viena iš jų žinučių – pakviesti žmones, kurie plaukia baidarėmis, žiūrėti į tai labai atsakingai, nes baidarininkai taip pat yra iššūkis gamtai.
„Mūsų baidarė ir taip buvo perkrauta daiktais, bet pagal galimybes surinkdavome nemažai ir žvejų šiukšlių“, – tikina M. Skukauskaitė.
Labiausiai nustebinęs dalykas – saulėlydžiai, nes keliautojai daugiausia plaukė į vakarus. „Stebėti, kaip keičiasi spalvos, dažosi vanduo, palydėti dieną sėdint baidarėje buvo tiesiog nuostabu ir kiekvieną dieną unikalu“, – sako L. Bertašius.
O M. Skukauskaitei didžiausią įspūdį paliko kėlimasis su saule: „Man labai patiko Neries motiniškumas – mes sprendžiame, kur plaukti, o ji pakylėja baidarę ir nuneša teisingu, saugiu keliu.“
Ji įsitikinusi, kad ir šuneliui Techno ši kelionė buvo viena smagiausių – dieną baidarė net drebėdavo nuo jos knarkimo, o vakare kalytė žaisdavo su pagaliukais gamtoje. L. Bertašius tikina, jog baidarė – nuostabi priemonė keliauti gamtoje su upių tėkme.
Plačiau – laidos įraše (nuo 31.39 min.).
Parengė Indrė Česnauskaitė.
