Šimtams vyrų ir moterų Brazilijoje, Rio de Žaneire, šis choras – įkvėpimas ir padrąsinimas būti savimi, nesijausti beverčiais. Ne vienerius metus Edsonas Santosas miegojo apleistuose automobiliuose ar ant bažnyčios laiptų, o dabar jis priklauso šiam benamių chorui, simbolišku pavadinimu „Vienu balsu“.
Choras susibūrė 2016-aisiais Rio olimpinėms žaidynėms, tačiau padedant miesto valdžiai, nuolat susirenka ir šiandien.
„Mes, choristai, visuomenę matome truputį kitaip, bet ir pati visuomenė po truputį į mus ima kitaip žiūrėti. Jie nori mums padėti todėl, kad ne visi mes beviltiški. Kai kurie – labai protingi, pavyzdžiui, aš. Mes norime gyventi, norime turėti namus, norime dirbti“, – choristas sako E. Sanotosas.
Jis sako, kad dainuodamas jaučiasi pakylėtas, o dažni choro susitikimai neleidžia būti vienišam. Pradėjęs lankyti chorą jis grįžo ir į vidurinę mokyklą, ateityje nori studijuoti teisę.
Choro įkūrėjas – Ricardo Branco Casvoncelos – 42-ejų muzikantas, kurio pavardė, ironiška, bet portugalų kalba reiškia „turtingas“. „Man buvo labai svarbu padėti savo šaliai, – sako jis. – Nemaža dalis choro dainininkų susiranda darbą. Kai kurie net neprisimena, ką veikė prieš tai, tačiau suvokia, kaip svarbu neprarasti įgūdžių, permąsto savo gyvenimą, ima jaustis svarbios galios dalimi – „jei esu čia, vadinasi, galiu ir dar daugiau“.
Pasivaikščiojus po skurdžius rajonus, Ricardo ir kilo mintis duoti neturtingiems tai, ko jiems trūksta labiausiai, – balsą. Kol kas didžiausias jam kylantis iššūkis – ne surinkti narius, o juos išlaikyti.
Choristai ne tik lavina dainavimo įgūdžius, bet ir lankosi žinomose šalies vietose, jose koncertuoja. Kai kurie ilgainiui susiranda darbą, būstą, atsikrato priklausomybių. Viena choristė pasakoja, kad užlipusi ant scenos jaučiasi kaip danguje: „Tarsi tapčiau žvaigžde, ryškiai spindinčia. Žinoma, man labai patinka dalyvauti choro veikloje.“
Choro vadovas pabrėžia, kad labai svarbu choristus matyti ne tik kaip komandą, bet ir kaip Atskirus žmones, skirtingas istorijas. Pasak jo, žmonės gatvėje atsidūrė dėl įvairių priežasčių, tačiau svarbiausia – padėti jiems vėl jaustis gerai ir paskatinti judėti į priekį.
Išsamiau – laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše (nuo 57.12 min).
