Gyvenimas

2019.05.31 14:23

Diskusija atskleidė, ką tėvai mano apie vaikų asmeninį gyvenimą ir savarankiškumą

LRT.lt 2019.05.31 14:23

Apie vaikų teises daug kalbama ir diskutuojama, tačiau vieno požiūrio nėra, todėl LRT ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kvietė išreikšti savo nuomonę LRT.lt portale. Portalo skaitytojus kvietėme atsakyti į penkis klausimus ir laimėti nešiojamus įkroviklius.

Apžvalginę anketą užpildė ir savo nuomonę išreiškė daugiau nei 200 žmonių, iš kurių penki atsitiktinai išrinkti laimėtojai bus paskelbti LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas Rytas, Lietuva“ birželio 1 d. kai yra minima Tarptautinė vaikų gynimo diena.

Beje, šia proga ne tik ši laida bus skirta vaikų gynimo dienai. Speciali programa bus rodoma ir per LRT PLIUS kanalą. Joje – ne tik tik smagūs filmai, daug muzikos, bet ir išskirtinės laidos, skirtos vaikų teisėms, o 19 val. 30 min. vyks diskusija „Vaikų forumas. Tiesa ar drąsaׅ“, kurią moderuoja Vidas Bareikis

Žemiau pateikiame apklausos rezultatus kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų parengtais komentarais.

1. Jūsų nuomone, ar vaikas turi teisę tėvams nerodyti asmeninio susirašinėjimo su draugais?

Daugiau nei 52 proc. apklaustųjų sutinka su tuo, kad vaikai turi teisę į asmeninį gyvenimą, todėl gali nerodyti tėvams savo asmeninio susirašinėjimo su draugais. 25 proc. apklaustųjų mano, kad vaikas gali slėpti savo dienoraštį, bet susirašinėjimo su draugais – ne. 8 proc. apklaustųjų mano, kad vaikas negali slėpti savo susirašinėjimo su draugais, nes tėvai turi žinoti apie vaiką viską.

Įdomu tai, kad įvairaus amžiaus grupių apklaustųjų nuomonės sutapo ir pasiskirstė beveik po lygiai, taigi, tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus apklaustieji mano, kad vaikai turi teisę turėti slaptus susirašinėjimus, kadangi turi teisę į asmeninį gyvenimą, tačiau kilus poreikiui ar blogiems įtarimams, vaikai turėtų tėvams parodyti savo susirašinėjimus.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai teigia: „Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtinta vaiko teisė į asmeninį gyvenimą bei susirašinėjimo paslaptį. Nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimyninį gyvenimą, buto neliečiamybę, susirašinėjimo paslaptį arba neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir kilus įtarimų dėl vaiko saugumo, patyčių ar pavojingo, negalimo elgesio, netinkamo susirašinėjimo, tėvai turi teisę pamatyti šį susirašinėjimą.“

2. Jūsų nuomone, ar vaikas visada pats gali nuspręsti, kokius drabužius dėvėti?

72 proc. respondentų atsakė, kad vaikas turi teisę į savo nuomonę ir gali atrodyti taip, kaip nori. Kitų respondentų nuomone, vaikai gali nuspręsti, kokius drabužius dėvėti, tačiau jų pasirinkimai turėtų atitikti sezoniškumą bei daugumos respondentų nuomone svarbiausia yra tai, kad vaikas atrodytų padoriai ir tinkamai.

„Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje numatyta vaiko teisė laisvai reikšti savo pažiūras bei teisė laisvai reikšti savo nuomonę. Tačiau, įgyvendinant šias teises, gali būti kai kurių numatytų įstatymuose ir būtinų apribojimų: a) siekiant garantuoti pagarbą kitų asmenų teisėms ir reputacijai; arba b) būtini valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei apsaugoti.

Taigi vaikas turi teisę pasirinkti, kaip jam rengtis laisvalaikiu, tačiau tam tikrais atvejais tėvai turi spręsti: kai vaikas lankosi vietose, kur yra taisyklėmis nustatyti aprangos reikalavimai, pvz. mokykloje uniforma, arba vietos, kai vaikas nori, bet kur nepriimtina rengtis kaip į paplūdimį ar pan., pvz. teatras, bažnyčia, vestuvės, laidotuvės ir pan. Svarbu atsižvelgti, ar Vaiko aprangos pasirinkimas užtikrina vaiko saugumą, sveikatą, pvz., kad žiemą būtų tinkama šilta apranga“, — teigia Valstybės vaiko teisių apsaugos specialistai.

3. Jūsų nuomone, ar pažeidžiamos vaiko teisės, jei jam neleidžiama bendrauti su vienu iš tėvų?

Net 96 proc. respondentų atsakė, kad šiuo atveju Vaiko teisės būtų pažeidžiamos, kadangi vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais. Keli respondentai mano, kad vaikui gali būti draudžiama bendrauti su tėvais, jei vienas iš tėvų kelia pavojų arba daro neigiamą įtaką vaikui.

Vaikų teisių specialistai teigia, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Šiame dokumente nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, taip pat teisė nuolat bendrauti su išsiskyrusiais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, jog abu tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Būtent teismas, įvertinęs svarbias bylai aplinkybes, nustato labiausiai vaiko interesus atitinkantį ir objektyviais įrodymais pagrįstą vaiko susitikimų su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina.

Taigi, už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais negali būti ribojama, išskyrus atvejus, kai tokį ribojimą nustato teismas.

4. Jūsų nuomone, ar vaikas gali atsisakyti padėti tėvams atlikti darbus?

68 proc. mano, kad vaikas turi teisę atsisakyti padėti tėvams atlikti darbus, jei jie yra sunkūs, tai yra, pavojingi vaiko sveikatai arba trukdo mokytis. 13 proc. respondentų teigia, kad vaikas gali atsisakyti padėti, jei yra susiplanavęs ktią veiklą, 11 proc. mano, kad vaikas negali atsisakyti padėti tėvams, nes vaiko pareiga yra padėti tėvams, seneliams ir vyresniems žmonėms.

Likusieji respondentai mano, kad vaikai padėdami tėvams mokosi įvairių darbų ir taip gali tobulėti, todėl, jei tėvams nepadeda, gali stebėti atliekamus darbus.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai šią situaciją komentuoja taip: „Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje pripažįstama vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį bei garantuojama vaiko apsauga nuo ekonominio išnaudojimo ir nuo bet kokio darbo, kuris gali būti pavojingas jo sveikatai arba trukdyti jam mokytis, gali kenkti jo sveikatai ir fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam bei socialiniam vystymuisi. Tėvai gali skirti vaikui atlikti tokius namų ruošos darbus, kurie atitinka vaiko jėgas, nėra per sunkūs, pavojingi sveikatai arba trukdo tinkamam vaikų vystymuisi ir raidai.“

5. Jūsų nuomone, ar gali būti bent viena pateisinama priežastis taikyti fizines bausmes?

79 proc. respondentų įsitikinę, kad nėra nei vienos priežasties, dėl kurios reikėtų taikyti fizines bausmes. 10 proc. respondentų mano, kad vaikai yra silpnesni ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl negalima taikyti fizinių bausmių.

Respondentai iki 24 metų pareiškė savo nuomonę, kad šis klausimas yra labai diskutuotinas, kadangi su vaikais būna sunku susikalbėti ir nežinant ko imtis, fizinė bausmė būtų pateisinama, tačiau nesužeidžiant vaiko.

Vyresnio amžiaus respondentų nuomone, fizinės bausmės neturėtų būti naudojamos jokiais atvejais. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai teigia, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatos saugo vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo.

LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatyta, kad fizinės bausmės, t. y. vaiko drausminimas, kai fizinis veiksmas naudojamas fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką arba pažeminti jo garbę ir (ar) orumą, yra laikomos fiziniu smurtu ir draudžiamos. Vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas ar pažeidžiantį kitų asmenų teises ir laisves, vaiko tėvai, vaiko atstovai pagal įstatymą arba kiti už vaiko priežiūrą atsakingi asmenys gali tinkamai drausminti, išskyrus fizines bausmes ar kitas smurto formas.