Gyvenimas

2019.06.03 07:01

Lėšos vaikams – pavojus gamtai: neapgalvota paramos akcija įžiebė aštrias diskusijas

Kai pasaulis skęsta plastike, didžiulis prekybos tinklas skelbia paramos akciją ir kviečia įsigijus plastikinį maišelį, paremti vaikus. Interneto komentatoriai šėlsta, o komunikacijos specialistų nuomonės skiriasi – vieni akciją vadina reklamos klaida, kiti tikisi, kad tokios diskusijos privers pirkėjus susimąstyti.

Prekybos tinklas „Maxima“ paskelbė labdaros akciją, kurios metu kviečia įsigyti Nomedos Marčėnaitės iliustracija puoštą maišelį ir taip 20 euro centų skirti labdaros organizacijai „SOS vaikų kaimas“.

Tikslas kilnus, tik gaila, kad prasilenkiantis su populiarėjančiomis ekologijos tendencijomis. Mokslininkai įspėja, kad maždaug po 30 metų plastiko pasaulio vandenyse bus daugiau nei žuvies, vis labiau populiarėja „Zero waste“ judėjmai, pasisakantys už gyvenimą be atliekų, vis daugiau žmonių stengiasi mažinti ar visai atsisakyti plastiko naudojimo. Tad nenuostabu, kad paramos akcija sukėlė pasipiktinimo ir kritikos bangą internete.

Kalbėdamas su portalu LRT.lt, šios akcijos pro akis nepraleido ir pakuočių ekspertas Edvardas Kavarskas. „Skyrius nesusibendravo su skyriumi. (...) Dabar jau girdime „Maximą“ teigiant, kad plastikas yra aiškios klasifikacijos, jį bus galima perdirbti ir to pakanka. Bet žinutė buvo tokia, kad kuo daugiau plastikinių maišelių pirksi, tai tuo daugiau prisidėsi prie paramos. Tai yra reklamos komandos klaida“, – įsitikinęs jis.

„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigia, kad prekybos tinklas maišelius pasirinko siekiant surinkti kuo daugiau lėšų.

„Nors klientų aplinkosauginis sąmoningumas sparčiai auga, o pirkinių maišelių kainos yra didinamos, analizuojant kiekinius pardavimus, pirkinių maišeliai vis dar išlieka itin populiaria preke mūsų parduotuvėse.

Tad kurdami akcijos maišelius, be abejonės, atsižvelgėme į besikeičiančius aplinkosauginius reikalavimus. Akcijos maišeliai atitinka ES direktyvas ir aplinkosauginius standartus: yra tinkami perdirbimui, daugkartiniam panaudojimui, pakuotės medžiagos draugiškos aplinkai.“, – portalui LRT.lt  sako ji.

Tačiau, kaip pastebi socialinės atsakomybės ir komunikacijos ekspertas, Lietuvos komunikacijos asociacijos Tarybos narys Donatas Kuras, tarptautiniai tyrimai rodo, kad vartotojai kelia vis didesnius lūkesčius verslo įmonėms, tikisi, kad jos inicijuos ar prisidės prie teigiamų pokyčių visuomenėje.

 „Edelman Trust Barometer“ 2019 duomenimis net 76 proc. respondentų tikisi, jog įmonės imsis pozityvių pokyčių nelaukdamos valdžios sprendimų – teisinės aplinkos pokyčių. Tad ši akcija klimato kaitos ir dėmesio aplinkosaugai kontekste gali būti vertinama dviprasmiškai – skatinama pirkti plastikinius maišelius, kai girdime apie plastiko sukeliamas problemas ir ES iniciatyvas mažinti jo sunaudojimą.

Norėtųsi, kad tokio dydžio ir finansinio pajėgumo įmonė ne sakytų, kad plastikiniai maišeliai populiarūs, todėl juos ir siūlo, bet skatintų vartotojus rinktis daugkartinio naudojimo medžiaginius maišelius“, – portalui LRT.lt sako D. Kuras.

Tačiau komunikacijos specialistas Arijus Katauskas mano kiek kitaip: „Suprantu, kodėl ši tema kelia tokį pasipiktinimą. Racijos yra, tačiau žmonės iškelia problemą ir nevisiškai į ją įsigilina. Taigi tai, ką matome internete, – klasikinė socialinių medijų reakcija.“

Nors Lietuvoje rūšiavimo kultūra nėra labai prigijusi, tačiau A. Katauskas pastebi, kad ši problema dar aktuali ir daugeliui kitų šalių, vis dėlto, atsakomybę už tai, ką įsigyja, pirmiausia turėtų prisiimti pirkėjai.

„Kaip komunikacijos specialistui, man akivaizdu, kad maišelis buvo pasirinktas todėl, kad tai viena populiariausių prekių. Manau, kad tinklo tikslas surinkti kuo daugiau paramos, o surinkta suma vėliau bus pristatyta visuomenei. Tikiu, kad suma bus nemaža, o ar norėdami prisidėti būtinai turime pirkti maišelį – taip pat sprendžiame patys. Paaukoti galime ir kitokia forma“, – tvirtina A. Katauskas.

Jis sako, kad prekybos tinklas atsidūrė sudėtingoje situacijoje ir turės pasiaiškinti, tačiau specialistas mano, kad šis atvejis turi ir šviesiąją pusę – vaikai gaus paramą, o visuomenė jau dabar daugiau diskutuoja, apie tai, kas iš tiesų yra draugiška gamtai, svarsto apie rūšiavimo svarbą ir susimąsto, ar tikrai įvairios alternatyvos yra geras sprendimas (pvz., ar popierinis maišelis tikrai yra gera alternatyva ir norint pagaminti daugiau tokių maišelių nebus kertama daugiau miškų).

„Turime išmokti prisiimti atsakomybę – būtent mes, pirkėjai, turime elgtis atsakingai ir arba nepirkti kai kurių prekių, arba pagalvoti, kaip su jomis pasielgti po naudojimo – ji keliaus į bendros paskirties konteinerį, ar į skirtą plastikui. Beje, plastikinis maišelis nebūtinai yra vienkartinis, dažnas jį panaudoja net kelis kartus“, – pastebi A. Katauskas, spėjantis, jog po to, kai ši akcija sulaukė tokios reakcijos, kuris nors prekybos tinklas gali imtis iniciatyvos skatinančios rūšiavimą.