Gyvenimas

2019.05.29 20:58

Pas psichologą. Perdegimas darbe įtrauktas į tarptautinę ligų klasifikaciją: kada būtina susimąstyti

Audinga Satkūnaitė, LRT.lt2019.05.29 20:58

Pasaulio sveikatos organizacija perdegimo sindromą, kuris siejamas su profesine veikla, antradienį įtraukė į tarptautinę ligų klasifikaciją. Specialistai teigia, kad stresas darbe gali turėti skaudžių patirčių, netgi privesti iki mirties. Neperdegti darbe gali padėti darbdaviai, tačiau kartais padėtį pataiso ir ant darbo stalo įkurdinta gėlė ar artimųjų nuotraukos.

Nuo įprasto streso skiriasi

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Psichiatrijos skyriaus vadovas Edgaras Dlugauskas sako, kad perdegimo sindromas yra ilgalaikis atsakas į lėtinį emocinį stresą ir siejamas su darbo aplinka.

Anot jo, profesinis perdegimo sindromas skiriasi nuo įprasto streso.

„Kai žmogus jaučia stresą, jis būna įsitraukęs į darbą, labai audringai į viską reaguoja, nuolat skuba ir pasireiškia dideliu aktyvumu, nors ir ne visada produktyviu, bei jaučia nerimą. Tuo tarpu perdegimo sindromo atveju vyksta atvirkštinis procesas.

Žmogus atsitraukia nuo veiklos, jo emocijos būna išblėsusios ir atbukusios, todėl jis į nieką jautriai nereaguoja. Jis taip pat jaučia didelį bejėgiškumą ir beviltiškumą, neturi motyvacijos dirbti ir nesivilia, kad kažkas darbe gali pasikeisti“, – portalui LRT.lt sakė E. Dlugauskas.

Turi panašių simptomų su depresija

Gydytojo tikinimu, dažniausiai dėl šio sutrikimo kenčia tų profesijų atstovai, kuriems pagal darbo pobūdį priklauso rūpintis kitais. Pavyzdžiui, medikai, gaisrininkai, policininkai, mokytojai.

Perdegimo sindromo simptomus galima suskirstyti į tris pagrindines grupes. Viena iš jų yra emocinis išsekimas, kai atsiranda fiziniai ir emociniai nuovargio požymiai. Antra – depersonalizacijos požymiai, kai žmogus pasidaro ciniškas, nejautrus ir visas užduotis atlieka tarsi robotas. Trečia – kai asmuo nejaučia jokio pasitenkinimo savo darbo rezultatais.

„Kiti simptomai gali būti: pasikeitęs žmogaus elgesys, tai yra jis darbe tampa mažiau produktyvus, kūrybiškas, sunkiai susidoroja su problemomis, gali pasitaikyti pravaikštos arba vėlavimas į darbą.

Asmuo pradeda piktnaudžiauti alkoholiu arba vaistais, dėl ko nukenčia darbo kokybė. Gali atsirasti ir fiziniai sunkumai, tai yra žmogus skundžiasi nuovargiu, susilpnėjusiu imunitetu, dažnai jį kankina peršalimo ligos arba galvos ir skrandžio skausmai, gali sutrikti miegas, atsirasti svorio pokyčiai ar valgymo sutrikimai“, – sakė E. Dlugauskas.

Anot pašnekovo, perdegimo sindromo požymiai ypač ryškiai jaučiami bendraujant tiek darbe, tiek su draugais ar šeimos nariais. E. Dlugauskas tikina, kad žmogus tarsi atsitraukia, nori pasislėpti, nenori artimo ir nuoširdaus bendravimo.

„Tokiu atveju bendravimas gali tapti „profesiniu“, tai yra elgesys su artimaisiais tampa toks pat kaip su klientais ar pacientais“, – pabrėžė gydytojas.

Pasak E. Dlugausko, profesinis perdegimo sindromas gali būti prilyginamas depresinei būsenai ir kartais vieną nuo kito pačiam žmogui gali būti sudėtinga atskirti.

„Greičiausiai atskirti gali tik specialistas, o tai svarbu padaryti, nes norint skirti gydymą reikia rasti priežastį. Galbūt žmogui yra reikalinga psichoterapinė pagalba, ypač jeigu atsiranda ir depresinė simptomatika, tuomet specialisto pagalba yra būtina. Vien poilsis ar atostogos padėti grįžti į ankstesnę būseną negali“, – patikino E. Dlugauskas.

Būdinga vyrams ir jauniems specialistams

Jis atskleidė keletą faktorių, kokio tipo asmenybės gali būti linkusios į perdegimo sindromą. Tai yra vieniši, į perfekcionizmą linkę žmonės.

„Tokie žmonės yra reiklūs sau ir darbas jiems tampa pagrindine savęs realizavimo sritimi. Į perdegimo sindromą yra linkę jauni specialistai, kurie kupini minčių ir idėjų bei mano, kad gali viską pakeisti, tačiau susidūrę su kitokia realybe pasijunta viskuo nusivylę.

Į rizikos zoną patenka aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, o pagal lytį – tai būtų vyrai. Tai yra būdingiau Lietuvoje, nors užsienyje matoma tendencija, kad moterys dėl to irgi labai kenčia“, – paaiškino E. Dlugauskas.

Anot jo, tam tikri dalykai, kaip galima būtų sumažinti perdegimo sindromo riziką, priklauso ne tik nuo žmogaus asmenybės ar socialinės padėties, bet ir nuo darbdavio. Gydytojo teigimu, padėti galėtų kvalifikacijos kėlimo galimybė, įvairios skatinimo priemonės darbe, kurios nebūtinai turėtų piniginę išraišką.

„Svarbu, kad žmogus būtų pastebėtas, įvertintas, apdovanotas, jog darbinėje aplinkoje bendravimas būtų ne tik „iš viršaus“, paremtas nurodymais. Tiesiog kad žmogus jautųsi reikalingas, reikšmingas ir galintis daryti tam tikrus pokyčius“, – kalbėjo E. Dlugauskas.

Tačiau, pasak gydytojo, tam tikri dalykai priklauso ir nuo asmeninių žmogaus pastangų. Pavyzdžiui, jis gali susikurti jaukesnę darbo vietą, kuri mažintų darbe patiriamą stresą. E. Dlugauskas patarė, kad šiuo atveju pagelbėti gali ir laisvalaikis, sportas ar tam tikri užsiėmimai, kur jis galėtų save realizuoti. O kartais net paprasčiausia detalė ant darbo stalo – augalas ar artimųjų nuotrauka. 

Jei turite klausimų psichologams ar norite pasiūlyti temą, kurią jie galėtų aptarti, rašykite mums el. paštu tavo@lrt.lt.