Gyvenimas

2019.05.28 17:29

Praeiviai nežinojo, kaip padėti sukniubusiam Giedriui Drukteiniui: specialistai primena, kaip suteikti pagalbą

LRT.lt2019.05.28 17:29

Antradienį savo automobilyje netoli Seimo rūmų sukniubusį LRT TELEVIZIJOS laidos „Vartotojų kontrolė“ vedėją Giedrių Drukteinį praeiviai gaivinti suskubo ne iš karto. Nė vienas nežinojo, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Tačiau specialistai ragina iniciatyvos imtis drąsiai – laiku sureagavus galima ne tik išgelbėti žmogaus gyvybę, bet ir palengvinti sveikimo procesą.

G. Drukteinio kolega, žurnalistas Domas Burkauskas pasakojo, kad atvykę medikai darbavosi apie pusvalandį. Tačiau iki to laiko praeiviai iniciatyvos ėmėsi atsargiai, jiems trūko pirmosios pagalbos žinių. Laimė, medikams G. Drukteinį atgaivinti pavyko, jis gydomas Santaros klinikose. 

Taip pat skaitykite

Neseniai portalo LRT.lt kalbintas pirmosios pagalbos dėstytojas Oskaras Medzevičius teigė, kad kai žmogų ištinka priepuolis, jam padėti reikia nedelsiant, o gaivinant auksine yra laikoma pirmoji valanda.

LRT.lt primena, kaip elgtis, kai kažkam aplink prireikia pagalbos.

O. Medzevičius ragina žmones imtis iniciatyvos ir reaguoti greitai – iškviesti medikus, o kol jie atvyks, pradėti gaivinti žmogų.

Pirmoji pagalba – dirbtinis kvėpavimas ir išorinis širdies masažas.

Jį atliekant spausti krūtinę reikia stipriai, mat labai svarbu ne tik tai, ar žmogus atsigaus, ar ne, bet ir tai, kokios būklės jis bus atsibudęs.

Skaičiuojama, kad gaivinant žmogų ir atliekant išorinį širdies masažą reikia spausti vieną trečdalį krūtinės aukščio ir užgulti maždaug 50 kg svoriu.

„Delno pagrindus reikia sudėti tarp spenelių, per vidurį.  Daroma 30 paspaudimų, 100-120 kartų per minutę greičiu – pakankamai greitai ir stipriai. Yra dvi dainos – „Ant kalno mūrai“ ir „Stayin‘ Alive“, kurių ritmai tinka gaivinimui“, – paaiškino O. Medzevičius.

Pasak O. Medvevičiaus, iš visų Lietuvoje atgaivintų žmonių, tik kas dešimtas būna tokios pat būklės, kaip prieš priepuolį. „Kad nebūtų liekamųjų reiškinių, spausti reikia stipriai. Medikai ragina apskritai nekreipti dėmesio į šonkaulius. Tai, kad šonkauliai lūžta – mažiausia bėda. 37 proc. atvejų jie lūžta. Geriau sulaužyti šonkaulius negu tai, kad atsigavęs žmogus visam laikui liks neįgalus“,  – teigė O. Medzevičius.

Kita veiksminga priemonė, galinti padėti išsaugoti gyvybę – defibriliatorius.

Paskambinus Bendrajam pagalbos centrui, dispečeris paaiškins ir kur rasti artimiausią defibriliatorių – visi jie užregistruoti sistemoje. O. Medzevičius ragina nebijoti naudoti šio prietaiso. Mat jis veikia labai efektyviai ir gali atgaivinti sustojusią širdį.

„Defibriliatorius veikia automatiškai. Kai dirba širdis, jis šoko neduoda, todėl nėra jokio pavojaus jį naudoti. Danijoje yra 6 mln. gyventojų ir 12 tūkst. defibriliatorių skirtingose vietose. Olandijoje kiekvienas policininkas turi šį įrenginį su savimi“, – vardijo O. Medzevičius.

O. Medzinevičius pridūrė, kad pirmoji valanda nuo to momento, kai žmogus sukniumba, yra auksinė.

„Jei po miokardo infarkto ar insulto per pirmąją valandą medikai pašalina krešulį, jį ištirpdo arba įveda stentą,  galima tikėtis, kad bus labai geri rezultatai ir nebus jokių tolimesnių reiškinių. Didžiausia bėda, kad žmonės nenuvažiuoja, nesureaguoja, nekviečia medikų“, – kalbėjo O. Medzinevičius.

O. Medzinevičius pateikia ir statistikos: 84 proc. visų gaivinimo atvejų įvyksta po širdies ir kraujagyslių ligų. Dažniausiai širdies smūgiai ir insultai įvyksta namie, priepuoliai ištinka miegančius žmones, širdis stoti pradeda apie trečią ryto. 70 proc. atvejų gaivina artimas žmogus – žmona vyrą arba vyras žmoną.

Pasak jo, moterys į skausmą reaguoja jautriau ir pagalbos į medikus kreipiasi dažniau. Tuo tarpu vyrai tiki, kad skausmą galima išvaikščioti ar išsportuoti.

Pirmieji klastingų priepuolių požymiai, kuriuos atpažinus galima užbėgti nelaimei už akių.

Miokardo infarkto požymiai:

– skausmas krūtinės srityje, kuris plinta į kairę ranką, apatinį žandikaulį, nugarą

– kartais žmonėms gali atrodyti, kad juos ištiko skrandžio uždegimas. Jeigu vyresnio amžiaus žmogui 2-3 kartus per metus įvyksta skrandžio uždegimas, rekomenduojama nueiti pas kardiologą ir pasitikrinti širdies veiklą.

– kūno tirpimas

– silpnumas

– pykinimas, vėmimas

– smarkus širdies plakimas

– gausus prakatavimas

Insulto požymiai:

– viena žmogaus raumenų pusė sutrinka, pavyzdžiui, paprašius pakelti ranką, viena pakyla, kita ne

– persikreipusi šypsena

– žmogus gali pradėti švepluoti

– žmogus gali atrodyti lyg apsvaigęs

– galvos skausmas

Apie tai, kokios yra svarbios pirmos minutės ištikus infarktui, kokie procesai vyksta žmogaus organizme, pasakojama ir LRT TELEVIZIJOS laidoje „Pagalbos ranka“. Joje specialistai dalinasi savo patirtimi apie pirmąją pagalbą miokardo infarkto ar insulto atveju. Kaip atpažinti, kad žmogų ištiko infarktas ar insultas? Ką turi daryti aplinkiniai?

Pagalbos ranka. Kaip atpažinti, kad žmogų ištiko infarktas ar insultas, ir ką daryti?

Taip pat skaitykite