Jeigu girdite, kad kažkas susituokė Naujųjų metų naktį, tai greičiausiai buvo tiesiog šventė be civilinės metrikacijos darbuotojų, nes vestuvės turi vykti jų darbo metu, LRT RADIJUI sako Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotoja Ilona Jurgutienė.
Vestuvės po atviru dangumi kasmet vis populiarėja – pasak I. Jurgutienės, Vilniuje prieš 10 metų po atviru dangumi buvo sutuoktos tik 7 poros, o praėjusiais metais – 273.
Populiariausia vieta gryname ore sumainyti žiedus – Kairėnų botanikos sodas, priklausantis Vilniaus universitetui. Dar viena itin populiari vieta – Verkių parkas. Kaip teigia VU botanikos sodo darbuotoja Alma Paliukėnienė, santuokos dabar jau skaičiuojamos dešimtimis, dažniausiai tuokiamasi vasarą, bet buvę tuoktuvių ir vasario mėnesį.
„Vieni renkasi atviras vietas, kitas ieško privatesnių, treti nori prie kokio nors ypatingo medžio. Vestuvės būna įvairios: tradicinės, pagoniškos, tautinės – žmonės labai kūrybingi. Stengiamės suderinti, kad jų norai sutaptų su galimybėmis“, – teigia ji.
I. Jurgutienė tikina, jog net ir per baltiškas vestuves privalo dalyvauti Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai – kas nors iš jų turi dalyvauti visada, nes jeigu santuoką įregistruos kitas asmuo, be bažnyčios atstovo, ji tiesiog negalios. Pasirinkta santuokos vieta turi atitikti tam tikrus reikalavimus: neprieštarauti viešajai tvarkai, moralei, nekelti pavojaus tiek darbuotojų, tiek jaunavedžių, tiek svečių gyvybei ir sveikatai.
„Keletas Lietuvos miestų ir rajonų yra pasitvirtinę reprezentacines vietas, santuokos registruojamos tik ten. Ilgai apie tai mąstėme ir diskutavome, tačiau nusprendėme, kad Vilniuje to nedarysime, nes jeigu Botanikos sode galima, kodėl negalima Pučkorių atodangoje? Atrodo, ta pati gamta. Tad ribų nėra“, – pažymi I. Jurgutienė.
Per tuoktuves pagal numatytus teisės aktus privalo būti vėliava, tačiau užtenka mažytės, konferencinės vėliavėlės, taip pat būtinas stalelis jaunavedžių ir liudininkų patogumui dokumentams pasirašyti, gali būti herbas, tačiau nebūtina.
Anot Kairėnų sodo darbuotojos A. Paliukėnienės, jų taisyklės nieko ypatingo nereikalauja, tačiau tuoktis galima ne visose vietose – ten, kur saugomi kolekciniai augalai, vestuves rengti draudžiama.
Tačiau vietų daug, tad tinkamą randa kiekvienas. Termino, iki kada būtina užsiregistruoti, taip pat nėra, tačiau dauguma tai daro prieš metus: „2020 m. vasarai kol kas nėra užsakymų, bet jau vasaros pabaigoje paprastai pradedamos apžiūrinėti vietos, kur kitais metais būtų norima susituokti.“
Civilinė santuoka ne Santuokų rūmuose kainuoja 60 eurų. Kairėnų botanikos sodo rinkliava – 290,40 Eur. Į šį mokestį įeina tik pati ceremonija – rezervuojama vieta ir patalpa, jeigu būtų lietingas oras ir nebūtų galimybės santuokos registruoti norimoje vietoje. VU botanikos sodas siūlo dvi uždaras sales muziejuje ir informaciniame centre, jei yra galimybė, galima tuoktis ir po terasos stogu.
„Civilinės metrikacijos darbą gali atlikti tik tie, kurie jį mėgsta. Ne kiekvienas gali sutuokti porą, šypsotis, palinkėti ko nors gražaus. Darbuotojams patinka tiek važinėti, tiek tuokti skyriuje. Yra tokių vietų, kur galima viską apžiūrėti, darbuotojai kartais sako – gyvenime nepakliūčiau į tokį restoraną“, – pasakoja I. Jurgutienė.
Įstatymas numato, kad santuoka registruojama ne anksčiau nei po mėnesio nuo prašymo pateikimo dienos. Populiariausias laikas – tarp 14–15 val., tačiau Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai pasiruošę registruoti santuokas nuo darbo laiko pradžios, t. y. nuo 8 val. ryto.
I. Jurgutienė taip pat perspėja, jog, deja, vakarinė arba naktinė vestuvių ceremonija neįmanoma – pagal teisės aktus santuoka turi būti įregistruojama skyriaus darbo laiku iki 17 val. Tad jeigu kur skaitote ar girdite, kad kažkas susituokė Naujųjų metų naktį, tai greičiausiai buvo tiesiog šventė be civilinės metrikacijos darbuotojų.
Plačiau – garso įraše (nuo 51.53 min.).
Parengė Indrė Česnauskaitė.
