Gyvenimas

2019.05.28 21:43

Daktaras Unikauskas: miego stoka gali turėti įtakos Alzheimerio ligos atsiradimui

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2019.05.28 21:43

Dieną smegenys „nuodijamos“ – jose susikaupusias tam tikras atliekas būtina išvalyti. Šis procesas vyksta tik miegant – štai kodėl taip svarbu kasnakt gerai išsimiegoti, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Pasak jo, viena iš „nuodijančių“ medžiagų, kurias būtina pašalinti, sukelia Alzheimerio ligą.

Miegodami praleidžiame apie trečdalį savo gyvenimo, bet retai kada susimąstome, kiek miegas iš tiesų mums daug reiškia.

Anot A. Unikausko, prieš 2000 metų Galenas, vienas iš senovės medicinos tyrėjų, teigė, kad pabudus mūsų smegenų varomoji jėga – smegenų skystis – pasiskirsto po visas kitas kūno dalis ir palieka smegenis sausas.

„Jis manė, kad miegant visa ši drėgmė, kuri užpildo likusį kūną, grįžta į smegenis ir jas atgaivina. Dabar tai skamba gana kvailai, bet Galenas bandė paaiškinti kai ką paprasto“, – kalba profesorius.

Patvirtinti galėtų kiekvienas – miegas išvalo ir atgaivina mintis. Tačiau iki pat šiandien ieškoma atsakymo, kaip miegas susijęs su žvaliu protu.

Miegant kūnas ilsisi – tai gali sudaryti įspūdį, kad pailsi ir mūsų protas, tačiau, pasak daktaro, ši mintis ne visai teisinga. Miegas turi tiesioginį ryšį su mūsų smegenų veikla, sako jis. A. Unikauskas pristatė tyrimą, kuris gali tai paaiškinti.

„Miegas gali būti sprendimas svarbiausiems smegenų poreikiams patenkinti, kad smegenys atliktų savo unikalią funkciją. Visi organai turi išspręsti nuolatinio maistinių medžiagų tiekimo problemą kiekvienai kūno ląstelei, o smegenims tai ypač svarbu“, – aiškina gydytojas.

Anot jo, smegenyse vykstantis šis procesas sunaudoja ketvirtadalį visos kūno energijos, nors smegenys sudaro tik apie du procentus kūno masės: „Kraujagyslės smegenyse išraizgiusios sudėtingą tinklą – jis prasideda smegenų paviršiuje ir eina gilyn. Taip kraujagyslės aprūpinamos deguonimi ir maistinėmis medžiagomis.“

Tačiau smegenyse nėra vieno itin svarbaus dalyko – limfinių kraujagyslių, kurios galėtų pašalinti visas susikaupusias atliekas. Profesorius teigia, jog limfinė sistema – tarsi drenažas, iš organizmo pašalinantis nuodus. Tad jeigu nepasišalintų toksinės medžiagos, smegenys palaipsniui žūtų.

Taip pat skaitykite

„Smegenyse yra likvoras – skaidrus smegenų skystis, kuriame yra baltymų, limfocitų. Jo cheminė sudėtis labai panaši į kraujo serumo. Šį skystį gamina specialios ląstelės – ependimocitai“, – pasakoja gydytojas.

Šis skystis saugo smegenis nuo mechaninio poveikio (galvos sutrenkimų, staigių judesių), infekcijų, jas maitina, palaiko cheminį (osmosinį) slėgį, turi antikūnų.

„Įdomiausia tai, kad smegenų išvalymo procesas vyksta tik miegant – judant smegenys nesivalo. Tada, kai išeinate pasivaikščioti, nueinate į baseiną paplaukioti ar žaidžiate su vaikais, jos nesivalo“, – kalba medikas.

Pasak jo, miegant smegenų ląstelės sumažėja, tarp jų atsiranda erdvės – taip skystis gali patekti gilyn ir išvalyti ląstelėse susikaupusias atliekas. „Panašu, kad Galenas, kalbėjęs apie miego metu į smegenis sugrįžtantį skystį, iš dalies buvo teisus. Dieną smegenys būna „nuodijamos“ veikla, o miegant pereina į savotišką valymosi režimą“, – pabrėžia A. Unikauskas.

Viena iš tokių „nuodijančių“ medžiagų yra beta amiloidas – baltymas, kurio sankaupos smegenyse sukelia Alzheimerio ligą. „Būtent šis beta amiloidas tapo vienu svarbiausių klausimų, kaip suvaldyti Alzheimerį“, – teigia profesorius.

Šis tyrimas dar neįrodo, kad miego stoka, nuolatinis pervargimas ar nemiga gali sukelti Alzheimerio ligą, tačiau tai rodo, kad, jei stinga miego, smegenų veikla sutrinka – smegenys nebesugeba išsivalyti ir tai gali prisidėti prie Alzheimerio ligos atsiradimo, pažymi A. Unikauskas.

Plačiau – laidos įraše (nuo 38.33 min.).

Taip pat skaitykite

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Klauskite daktaro. Kokybiško miego ir baltymų analizė – kodėl jie tokie svarbūs?