Žiūrėti savo metų senumo nuotraukas verslininkei Ilonai Stakėnienei dabar keista. Dar visai neseniai moteris atrodė visiškai kitaip – svėrė 40 kilogramų daugiau. Tačiau nusprendusi keisti valgymo įpročius ji nebesižvalgo atgal net pradėjo lankyti baleto pamokas.
Verslininkė I. Stakėnienė vos prieš metus baletą galėjo tik žiūrėti, o dabar pati lanko baleto pamokas tuo labai džiaugiasi. Prieš priimdama sprendimą mesti svorį, I. Stakėnienė savo savijauta nebuvo patenkinta.
„Tuo metu svėriau 107 kilogramus. Pačiai žiūrint į senas nuotraukas dabar keista, negaliu to suprasti ir įsivaizduoti“, – sako ji.
Antsvoriu verslininkė skundėsi ne visuomet – svorio ji priaugo per pastaruosius 10–15 metų. Ji sako, kad jei svorio žmonės priaugtų labai greitai, tikriausiai ir į šią problemą sureaguotų greičiau.
„Mesdavau svorį, jis nukrisdavo, o paskui vėl ataugdavo. Mes, moterys, turbūt ne viena per savo gyvenimą esame bandžiusios įvairiausias dietas. Nusivyliau, susitaikiau su tuo, kad ir apkūnios moterys yra gražios. Bet kai kelionėje negali keliauti su visa grupe ir atsilieki, lėktuve reikia papildomo diržo, pradedi galvoti, kad tai negerai“, – pasakoja I. Stakėnienė.

Mesti svorį įkvėpė draugės pavyzdys – ši ją supažindino su maisto psichologijos specialiste: „Kai nuėjau su psichologe, psichoterapeute pasiteirauti ir pasikonsultuoti, ką man daryti su savo svoriu, ji man patarė atsisakyti angliavandenių. Čia buvo laikotarpis, kai norėjau numesti svorį. Po to, žinoma, mūsų mityboje turi būti angliavandeniai.“
Mesdama svorį ji atsisakė visų angliavandenių, o labiausiai atkreipė dėmesį į cukrų. „Pats cukrus iš savęs nėra blogis, jis mums reikalingas. Bet kai jo yra didelis perteklius, tada tai tiesiog epidemija“, – tikina moteris.

Pasak I. Stakėnienės, visus pokyčius reikia vykdyti palaipsniui. „Kai pradedi nevartoti angliavandenių, negalima iš savęs atimti visų „žaislų“ iš karto. Viskas susiję su įpročiais, malonumais, maitinimosi įgūdžiais. Viskas vyksta palaipsniui. Kai tik pradedi į burną nebedėti angliavandenių, svoris krenta kaip pupelės. Toks efektas tampa motyvacija“, – sako ji.
Verslininkei žmonės dažnai užduoda klausimą, ar mesti svorį nebuvo sunku, bet ji atsako, kad šį laikotarpį laikė įdomiu: „Atsirado visai kiti skonio receptoriai, maisto skonis pasidaro kitoks.“
Daugiau apie I. Stakenienės patirtis – laidos įraše (nuo 58.29 min.)