Gyvenimas

2019.05.23 19:34

„Atradimai“: buvimas šauliu – ne tik pilietiškumo išraiška, bet ir protestas

Socialinė dokumentika „Atradimai“, LRT.lt2019.05.23 19:34

Šaulių sąjunga neįpareigoja tarnauti – tai visiška savanorystė, ne būtinybė, o dvasios būsena, sako socialinės dokumentikos „Atradimai“ herojus, architektas Gintaras Klimavičius, ketverius metus dalyvaujantis šaulių veikloje. „Kitą syki grįžti būna sunkiau, nei nueiti iki galo, bet sėdėdamas ant sofos savo galimybių ribų neišsiaiškinsi“, – sako jis.

Keturi architektai į Šaulių sąjungą nusprendė įstoti po 2014 m. įvykių Ukrainoje. Kiti šauliai juokauja – architektus sumetė į vieną būrį, nes atskirai su jais neįmanoma. Į kariuomenę susirenka pašaukti žmonės, o į Šaulių sąjungą žmones atveda panašus pasaulio supratimas.

„Didžiausias malonumas, kai atvažiuoji į pratybas, ypač, kai lyja ir šalta, galvoji, kam man to reikia, gulėčiau dabar namuose... Atvažiuoji ir žiūri – dvidešimt idiotų, tokių kaip tu. Ir jautiesi elitiniame būryje“, – sako Dariusz`as Litwinowicz`ius.

Niekada nei medžiokle, nei sportiniu šaudymu nesidomėjęs Tumas Mazūras tikina, jog būtent 2014-ieji viską apvertė aukštyn kojomis.

„Internete yra vaizdo klipas „Helicopters over Crimea“. Pamačiau tą vaizdą, žiūriu – pas mus dar nėra. Iki keturioliktų metų pavasario atrodė, kad gyvenimas rožinis, o Landsbergis – paranojiškas ir visus gąsdina Rusijos baubu. Supratau, kad turbūt mes kiti“, – pasakoja jis.

T. Mazūras tikina tuo metu susimąstęs, jog reikia kažką daryti, kad neišvestų kaip veršio, o bent „galėtum iššiepti dantukus“: „Vienas kolega sako, grįždamas iš susitikimo užsirašiau į Šaulių sąjungą. Kažkaip sukirbėjo – kitą rytą nubėgau ir užsirašiau. Tada pradėjau galvoti, smagiausia kariauti su tais, su kuriais gyvenime esi draugas, ir pradėjau tempti visus architektus.“

Jis architektūrą vadina menu, apaugusiu techniniais dalykais: galima – negalima, išsilaikys – neišsilaikys, surūdys – nesurūdys. O architektui plėsti akiratį – privaloma: jis turi žinoti, kas vyksta pasaulyje, kuo skiriasi pastatai Vakaruose ir Rytuose.

Nors Konstitucijoje parašyta, jog kiekvieno piliečio pareiga – ginti tėvynę, neužtenka galvoti, kad atėjus laikui taip ir padarytum. Reikia pagalvoti iš anksto, nuo ko pradėtum. Mestum akmenį? Stovėtum šalikelėje ir žiūrėtum rūsčiu veidu? – retoriškai klausia T. Mazūras.

Sakoma, jog šauliai pasirašo sau nuosprendį visam gyvenimui – juk okupavus šalį pirmiausia suimami būtent jie. Tačiau ruoštis karui reikia taikos metu – išgaudžius visus šaulius liktų paprasti žmonės, kuriems vis tiek reikėtų susirasti benzino „Molotovo kokteiliams“, šaudmenų, o tai padaryti tuo metu būtų daug sunkiau.

Gali nuskambėti taip, tarsi T. Mazūras būtų įsitikinęs, jog bus karas. To nežino niekas, sako jis, tačiau būtina padaryti viską, kad jo nebūtų.

„Žmonės, negyvenę Sovietų Sąjungoje, nesupranta, kas tai yra. Aš ten antrą kartą nebenoriu. Tiems žmonėms siūlyčiau nuvažiuoti pagyventi į Rusiją, bet ne į Maskvą, o kur nors į glūdumą. Grįžę sakytų – eisiu ir ginsiu, nes jei taip atsitiks, čia bus glūduma, kokia buvo iki Pirmojo pasaulinio karo. Lietuva buvo Rusijos imperijos provincija. Čia nevyko nieko“, – kalba pašnekovas.

Mokomi ne kariauti, o tinkamai reaguoti

Saulius Pamerneckis architektūrą vadina atsakingu menu – pastačius namą jis stovi penkiasdešimt metų, ir taip lengvai jo neištrinsi nei iš miesto panoramos, nei iš gatvės išklotinės. Į Šaulių sąjungą jis įstojo supratęs, jog kaip pilietis turi kažko imtis, o ne tik sėdėti virtuvėje ir kalbėti, kad viskas blogai.

Taip pat skaitykite

„Norėjosi pačiam kažką pradėti daryti. Supratome, kad šaulių veikla yra savotiškas protestas, bet kartu ir pilietiškumo išraiška“, – svarsto S. Pamerneckis.

Architektas pacifistus vertina kritiškai. Pasak jo, pacifistines idėjas deklaruojantys žmonės – gražu, tačiau ir šaulių veikla nėra karinė – tai žmogaus pasiruošimas sudėtingoms situacijoms.

„Žmogus neturi galvoti, kad, pavyzdžiui, jeigu kas nors įvyks, būtinai reikės kažką žudyti. Iš tikro neprofesionalai negalės nei psichologiškai, nei visomis kitomis prasmėmis žudyti kitų žmonių“, – tikina S. Pamerneckis.

Jis teigia, jog šauliai mokomi neišsigąsti, nesutrikti, padėti, saugoti ir palaikyti tvarką ekstremaliomis situacijomis – nebūtinai karo atveju, nes sudėtingų situacijų gyvenime aibė.

Kazimieras Reimeris, dar vienas architektas šaulys, teigia, jog gyvenime svarbiausia – tam tikri principai ir idėjos: „Viena iš tokių esminių idėjų, bent jau man, yra Lietuvos idėja. Kita labai svarbi idėja – laisvė.“

Anot jo, Šaulių sąjunga ir kariuomenė – ne šiaip kažkokia veikla. Tai patriotiškai nusiteikę žmonės, davę priesaiką reikalui esant dėl visų kitų žmonių paaukoti svarbiausią dalyką gyvenime – savo gyvybę.

„Šiais laikais karas vyksta nebūtinai šaudantis ar sprogdinant bombas. Karas gali vykti ir vyksta informaciniame lauke. Tai slaptasis šnipų karas“, – tikina pašnekovas.

Pasak jo, priešas gali rinktis įvairias erdves savo agresijai skleisti. Viena jų – žmonių sąmonė: „Priešas dažnai mėgsta vykdyti visuomenės eroziją tam, kad būtų lengviau atkąsti tą kąsnį. Karas pirmiausia prasideda galvose.“

Mylėti tėvynės neužtenka

„Dora, garbė, orumas šauliui būtina. Tai labai jaučiasi tarp mūsų. Aš jau ketverius metus esu Šaulių sąjungoje. Man nereikia aprangos – tiesiog pasišneki su žmogumi ir klausi, tu šaulys? Šitie pamatiniai dalykai juntami“, – mintimis dalijasi Gintaras Klimavičius.

Anot jo, architektai norėtų būti menininkais ir stengiasi tokiais būti, tačiau daugeliu atvejų klientas žino, ko nori, ir menas baigiasi. Tad buvimas šauliu jam – atgaiva. Šaulių sąjunga – organizacija, kurioje šimtai skirtingų profesijų žmonių: be architektų, yra ir advokatų, ir verslininkų, ir bankininkų.

„Įsivaizduokite, kai tie žmonės susirenka į vieną krūvą, kokia šneka būna. Gyvenime gal su bankininku neišeitų susitarti, o čia išeina. Tai motyvacija“, – sako jis.

Ilgą laiką galvojęs, jog Lietuva turėtų turėti profesionalią kariuomenę, G. Klimavičius nuomonę pakeitė. „Supratau, kad to neužtenka – jei „myli tėvynę“, tai dar nieko nereiškia, tai tik gražūs žodžiai. Kaip tu ją myli? Kaip ginsi? Reikia žinoti nors minimaliai“, – pažymi pašnekovas.

Veikla Šaulių sąjungoje naudinga ir tuo, kad padeda įgyti žinių apie savo galimybių ribas. Anot G. Klimavičiaus, per pratybas kartais tenka miegoti ir ant sniego esant penkiolikai laipsnių šalčio.

„Tai truputėlį tave jaunina. Aš tarp architektų, ko gero, seniausias šaulys. Aišku, išeini į žygį, net akys virsta, bet negarbė viską mesti ir grįžti. Kitą syki grįžti būna sunkiau, nei nueiti iki galo. Sužinai, kokios tavo ribos – sėdėdamas ant sofos savo galimybių ribų neišsiaiškinsi“, – svarsto jis.

Šaulystė padeda atsikratyti ir baimės jausmo. Nebūnant šaulių organizacijoje baimė yra be pagrindo – tu nežinai, o nežinomybė gimdo baimę. Tačiau G. Klimavičius nebebijo.

„Kai sako, neduok Dieve, kas nors bus, tai jūs, šauliai, pirmi, nes apie jus viską žino. Pirmais metais kažkas kirbėjo. Galvojau, Dieve, atvažiuos, išveš šeimą, nušaus... Dabar jau ne – jokios baimės. Tu pasiruoši psichologiškai, kad jeigu tu toks, tai su tavimi gali taip atsitikti“, – kalba pašnekovas.

Iš pradžių mąstęs, kaip reikėtų išvežti šeimą, jei ateitų X diena, vėliau suprato – tu ne šaulys, jeigu bėgi. Nors dalyvauja Šaulių sąjungos veikloje, G. Klimavičius tikina sykiu esantis pacifistas – kariauti jis nenori, tačiau mokėti protingai gintis būtina.

„Daugelis šaulių šeimų vaikus auklėja pagal šaulių filosofiją. Nereikia mokėti šaudyti, sprogdinti, bet turi turėti kažkokią filosofiją. Pacifizmas niekada kare nepadėjo. Dažniausiai greičiausiai žūva pacifistai, nes nėra apsaugoti ir nežino, ką daryti“, – teigia jis.

Kai tave surinks ir išveš, ką tada darysi? Galėsi diskutuoti apie pasaulio grožį, taiką, gyvenimą be karo, sako architektas, tačiau karas jau bus – visada geriau žinoti, nei nežinoti, ir pasiruošti iššūkiams.

„Šaulių sąjunga neįpareigoja tarnauti – iš tikrųjų esu laisvas. Galiu eiti į renginį, galiu neiti. Tai yra visiška savanorystė, ne būtinybė, ne profesija, o dvasios būsena“, – pažymi G. Klimavičius.

Visas pokalbis su architektais šauliais – laidos įraše. Dokumentikos ciklas „Atradimai“ apie kitokio likimo žmones – tik LRT.lt mediatekoje.

Taip pat skaitykite

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Atradimai. Architektai Šauliai