Gyvenimas

2019.05.24 05:30

Dėl įdegio rizikuoja sveikata ir griebiasi absurdo: plinta nelegalus purškalas į nosį

sužinokite, kaip patikrinti, ar perkate saugų produktą
Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2019.05.24 05:30

Ar galite patikėti, kad purškalas į nosį be jokių pastangų suteiks jums šokoladinį įdegį, o, bet to, sumažins apetitą? Skamba viliojančiai, bet specialistai įspėja, kad internete vėl aktyviai pardavinėjama priemonė, vadinama įdegio injekcijomis, yra nesaugi ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Veikiausiai kiekvienas esame girdėję istorijų, kaip rimtų sveikatos problemų priežastimi tapo internete įsigytos, kone „stebuklingos“ piliulės ar papildai, neva padedantys žaibiškai ir be pastangų sulieknėti, sustiprinantys nagus ar paskatinantys plaukų augimą.

Prieš kelerius metus nelegalų liekninantį preparatą – papildus „Lida“, vartojęs vaikinas netgi buvo patekęs į reanimaciją. Buvo ir daugiau patikėjusių šių papildų poveikiu ir už juos paklojusių krūvas pinigų, o vietoj numestų 4 kg per savaitę, įsigijusių aibę sveikatos problemų.

Nors karčios patirties nestinga, dažnas vis dar susigundo įvairiomis internetu platinamomis priemonėmis ir nepasidomi, ar jos tikrai saugios sveikatai.

Artėjant atostogų ir maudymosi kostiumėlių sezonui, internete vėl suaktyvėjo prekyba įdegio injekcijomis, o tiksliau įdegį skatinančiu „Melanotan-2“ purškalu į nosį. Papildomai gundo ir galimybė sulieknėti – kaip rašo purškalo pardavėjai, ši priemonė dar ir mažina apetitą bei padidina vyrų lytinį aktyvumą.

Įdegio injekcijos – mažas buteliukas, dideli pavojai

Greita, patogu, tik bėda ta, kad neištirta ir nelegalu. Dar 2009-aisiais metais Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVTK) įspėjo dėl šio preparato naudojimo, tačiau vieni įspėjimo nepaisė, kiti tiesiog nepasidomėjo ir nepastebėjo prieš dešimtmetį pasirodžiusios informacijos. Tiesa, per tą laiką atsirado pavienių užklausų, dėl šio preparato saugumo.

Portalui LRT.lt VVKT atstovai patvirtino, kad šis preparatas vis dar neregistruotas nei Europos sąjungoje, nei daugelyje kitų valstybių: „Informuojame, kad nuo 2009 m. situacija nepasikeitė. Įdegį skatinančio injekcinio preparato „Melanotan-2“ veiklioji medžiaga (melanocitus stimuliuojantis hormonas) nėra ištirta, preparatas, kaip įdegį skatinanti priemonė, gali kelti pavojų sveikatai.“

Taigi VVKT įspėja gyventojus šio preparato nepirkti ir nevartoti bei primena, kad ši priemonė nevartojama ligoms gydyti ar jų profilaktikai.

Nesaugios ir neregistruotos priemonės vartoti nerekomenduoja ir Antakalnio poliklinikos gydytoja-dermatovenerologė Audronė Montvilienė.

„Atliekant injekciją, pažeidžiamas odos vientisumas, todėl pasireiškia jo bendrinis poveikis stimuliuojant melanocitus ir galimas nežinomas šalutinis poveikis visam organizmui.

Stimuliuojant melanocitus, galima tuo pačiu paskatinti ir pačio piktybiškiausio vėžio – malanomos augimą. Todėl siūlau nesusigundyti neaiškia ir nesertifikuota platinama produkcija. Naudokite tik ištirtus, nepavojingus sveikatai, leidžiamus naudoti kosmetinius preparatus“, – įspėja gydytoja.

Per nosį – tiesiai į kraujotaką

Kolegei antrina ir „Santaros“ klinikų gydytojas-otorinolaringologas Darius Rauba, teigiantis, kad į nosį purškiamo „Melanaton-2“ pašalinis poveikis žmogui nėra ištirtas, o veiksmingumas, kaip įdegį skatinančios priemonės, moksliškai ir kliniškai neįrodytas.

LOR gydytojo teigimu, medžiagos, pasižyminčios vandenyje tirpstančiomis savybėmis, gali per nosies gleivinę patekti į organizmą, o tiksliau tiesiai į kraujotaką ir iškart pradeda veikti, nes aplenkia žarnyno-kepenų barjerą, kur dalis aktyvių medžiagų yra nukenksminama.

Beje, kai kurių vaistų įnosinio vartojimo efektyvumas prilygsta jų paskyrimui į veną. Gydytojų praktikoje, intranazaliniai analgetikai ir raminamieji naudojami nuskausminimui ir paciento nuraminimui prieš numatytas chirurgines interverncijas. 

„Taigi, jei kliniškai neištirtą preparatą vartojame per nosį, sukeliame tiesioginį pavojų savo organizmui. Preparatas gali per 10 minučių pasiekti maksimalią koncentraciją kraujyje ir dėl to gali pasireikšti koks nors neištirtas toksinis ar pašalinis poveikis bet kuriai mūsų organizmo sistemai.

Taip pat nėra aiškus kai kurių preparatų poveikis į nosies gleivinės plaukelių judėjimo funkciją, kuriai sutrikus (pvz., ilgai naudojant nosies gleivinę sutraukiančius preparatus) gali atsirasti gleivinės džiūvimas, taip pat gali padažnėti ūminės nosies ligos: sloga, sinusitas“, – sako D. Rauba.

Kaip neapsigauti?

„Melonotan-2“ yra tik dar vienas pavyzdys iš daugelio, parodantis, kas iš tiesų gali slėptis už, rodos, nekaltai atrodančios priemonės, tad prieš įsigijant įtartinus preparatus, specialistai ragina pasitikrinti, ar jie tikrai saugūs. 

Ar toks purškalas ar kitas įsigyti siūlomas vaistas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą, patikrinti galima visai paprastai. Tereikia atsidaryti vaistinių preparatų informacinę sistemą ir paieškos laukelyje įrašyti dominančio produkto pavadinimą.

Be to, VVKT įspėja, kad visus vaistus reikėtų pirkti tik legaliose prekybos vietose arba jų internetinėse svetainėse, kurios yra pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad čia pirkti vaistus yra saugu. Logotipu galima pasitikėti tik tada, kai jį paspaudus atsiranda vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu sąrašas (Lietuvos atveju šią informaciją matysite VVKT svetainėje).

Labai dažnai internete siūloma įsigyti ir įvairių maisto papildų. Šie, beje, nelaikomi vaistais, todėl dėl jų konsultuotis reikėtų su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Užsukus į tarnybos internetinės svetainės skiltį „Ar maisto papildas parduodamas legaliai?“, galėsite pasitikrinti, ar papildų pardavėjas turi Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą ar registraciją. 

Tačiau, pasak VMVT atstovės Jurgitos Savickaitės, užsienyje registruotų pardavėjų šiame sąraše nerasite, todėl vertėtų patikrinti, ar jis yra Notifikuotų maisto papildų sąraše, pateikiamame VMVT svetainėje.

Beje, J. Savickaitė sako, kad neradus dominančių duomenų, galima susisiekti su VMVT nurodytais kontaktais ir pasiteirauti dėl kokio nors konkretaus produkto.

Naujienomis apie draudžiamas ar nesaugias kosmetikos priemones savo svetainėje dalijasi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.