Nors šiame amžiuje deklaruojama žodžio laisvė, tačiau jos ribos ženkliai sumažėja, kai kalbame apie socialiai jautrius visuomenės sluoksnius. Žodis „invalidas“ jau seniai yra netoleruojamas, bet jį vis dar galima aptikti kai kurių neįgaliųjų sporto klubų pavadinimuose. Išsilaisvinti iš dviprasmiškos situacijos trukdo menki organizacijų biudžetai.
Žodžiai negali būti tapatinami
Į portalą LRT.lt kreipėsi neįgaliųjų teisių aktyvistas, informacinių technologijų specialistas, web dizaineris, kompiuterių technikas, tinklaraštininkas, buvęs humoro serialo dalyvis Audrius Kalvėnas, kuris iškėlė klausimą, ar XXI a. dar dera neįgaliuosius vadinti invalidais. Tai, kad Kauno krašto neįgaliųjų sporto klubo pavadinime yra naudojamas neigiamą atspalvį turintis žodis „invalidas“, vyras vadina Lietuvos paralimpinio komiteto abejingumu.
Pasak pašnekovo, 2005 metų Lietuvos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme buvo nurodyta žodžius „invalidas“, „invalidumas“ keisti į „neįgalumas“, „neįgalus“.
„Akivaizdu, kad toks pavadinimas prasilenkia su normomis, nuostatomis, kuriomis šiuo metu vadovaujamės. Visuomenė tokios sąvokos, kaip „invalidas“, jau seniai yra atsisakiusi. Tai yra postsovietinė atgyvena“, – portalui LRT.lt sakė A. Kalvėnas, kuris prieš dešimtmetį patyręs sunkią traumą turėjo pratintis prie gyvenimo vežimėlyje.
Anot pašnekovo, kalbininkai, kurie semiotiškai sulygina minėtus du žodžius ir jų reikšmę pateikia kaip vienodą, juos vertina tiesiog kaip specialistai.
„Šiuose žodžiuose yra ne tik tekstinė, bet ir socialinė, psichologinė prasmė. Dėl to Europa ir pasaulis jau seniai nusisuko nuo „invalido“ sąvokos“, – pastebėjo A. Kalvėnas.
Kalbininkė Loreta Vaicekauskienė teigė, kad žodis „invalidas“ yra užgaulus ir turi neigiamą atspalvį, todėl jis turėtų būti keičiamas politiškai korektiškesniu pakaitalu „neįgalusis“. Ji pritarė neįgaliųjų teisių aktyvistui, kad žodžiai turi ne tik leksinę, bet ir socialinę reikšmę, todėl šiuo atveju jų tapatinti negalima.
„Jeigu žodis „invalidas“ kažkuriai grupei yra tapęs įžeidžiamu, tai gramatika su savo sinonimija turėtų tyliai pasitraukti į šoną“, – portalui LRT.lt sakė L. Vaicekauskienė.
A. Kalvėnas atkreipė dėmesį ir į daugiau neįgaliųjų žeminimo atvejų, į kuriuos Lietuvos paralimpinis komitetas tarsi numoja ranka. Pavyzdžiui, tai, kad per šių metų muzikos apdovanojimus „M.A.M.A“ neįgalus sportininkas į sceną buvo užkeltas rankomis, nors tam šalia scenos tiesiog reikėjo įrengti reikiamo nuolydžio taką. Tokiu atveju į sceną paralimpietis būtų galėjęs užvažiuoti savo jėgomis.
„Tai nėra civilizuotas veiksmas, kai neįgalieji yra kilnojami rankomis“, – savo nuomonę išsakė A. Kalvėnas.
Problema matuojama pinigais?
Dar visai neseniai Lietuvos paralimpinį komitetą visi gerai žinojo kaip parolimpinį, kurio pavadinimo keitimo procedūra užtruko beveik metus. Lietuvos paralimpinio komiteto generalinis sekretorius Paulius Kalvelis pažymėjo, kad pavadinimo keitimas nėra paprasta procedūra, o atlikti tokį veiksmą šiuo atveju gali trukdyti menkas sporto klubų finansavimas.
„Todėl jie yra tarsi priversti rinktis, ar turėti pavadinimą su žodžiu „invalidas“, ar išleisti savo sportininkus į varžybas ir suorganizuoti renginį“, – portalui LRT.lt sakė P. Kalvelis.
Anot jo, Lietuvoje veikia du neįgaliųjų sporto klubai, kurių pavadinime yra žodis „invalidas“. P. Kalvelio įsitikinimu, minėtas žodis neatitinka šių dienų realijų, tačiau komitetas sporto klubams taikyti jokių poveikio priemonių.
„Tai nėra mūsų įsteigtos organizacijos. Viskas priklauso nuo šių sporto klubų vadovų, vykdomųjų komitetų valios ir norų. Mes klubus raginame ir skatiname keisti pavadinimą. Mums, kaip paralimpiniam komitetui, žodžio „invalidas“ vartojimas pavadinime yra netinkamas. Tačiau mes jokių sankcijų ar suspendavimo tikrai negalime imtis“, – kalbėjo P. Kalvelis.
Neįgaliųjų teisių aktyvistas A.Kalvėnas tikino taip pat suvokiantis situacijos keblumą.
„Neįgaliųjų sporto organizacijos turi labai nedidelius biudžetus. Tam, kad pakeistų pavadinimą, reikia tinkamų kompetencijų ir papildomų nenumatytų finansų. Reikia kreiptis ne tik į Registrų centrą, bet ir keisti įstatus, antspaudą ir aibę kitų įrankių, kurie naudojami organizacijos veikloje.
Tai iš tiesų yra didžiulis biudžetas tokiai organizacijai. Paralimpinis komitetas turėtų suprasti, kad tokioms organizacijoms pasikeisti pavadinimą yra problema“, – tikino pašnekovas. A. Kalvėno įsitikinimu, Lietuvos paralimpinis komitetas į šią situaciją turėtų žiūrėti geranoriškai ir kiek įmanoma padėti.
Pavadinimas egzistuoja seniai
A. Kalvėnas patikino, kad Kauno krašto invalidų sporto klubas viešojoje komunikacijoje save pristato kaip neįgaliųjų organizaciją. Tą patvirtina ir tai, kad feisbuko paskyroje jų pavadinime žodis „invalidas“ pakeistas.
Kauno krašto invalidų sporto klubo pavaduotojas ūkio reikalams Artūras Zumaras sakė, kad problema, kurią kelia pavadinime esantis žodis, jam yra žinoma ir dedamos visos pastangos, jog jis greitu metu būtų pakeistas. Anot jo, toks pavadinimas egzistuoja nuo 1987 metų spalio.
„Mes negalime pakeisti pavadinimo be visuotinio narių susirinkimo. Jį kaip tik ruošiamasi organizuoti. Pakeisti pavadinimą – nėra vieno žmogaus sprendimas. Po 2007 metų buvo priimtas diskriminacijos įstatymas, tačiau pavadinimų keitimui lėšos nebuvo skirtos. Tam reikalingi finansai, o mūsų organizacija jų neturi. Tačiau viskas yra daroma“, – portalui LRT.lt tvirtino A. Zumaras.
