Gyvenimas

2019.05.19 11:08

Dažniausias globėjų lūkestis – vaikas iki 3 metų: nėra nė vienų, norinčių mokyklinio amžiaus vaiko

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2019.05.19 11:08

Kartais išgirstama mintis – įvaikinant pirmenybė teikiama užsienio piliečiams, tačiau, kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ teigia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė, tai netiesa. „Visi vaikai, kuriuos įvaikino užsienio šalių piliečiai, ne vienus metus buvo siūlomi lietuvių šeimoms“, – tikina ji.

Savo vaikų neturintys Agnė Mickevičiūtė-Butienė ir Žilvinas Buta įsivaikino mergaitę prieš dvejus metus. Una buvo palikta „Gyvybės langelyje“.

Įvaikinimo procesas truko neilgai. Anot A. Mickevičiūtės-Butienės, sutuoktiniai birželį padavė dokumentus, kad nori lankyti kursus, juos pradėjo lankyti rugsėjį, o baigė gruodžio pabaigoje, ir jau gegužės 2 dieną Una atkeliavo į Butų namus.

Ž. Buta pasakoja, kad apie vaikus pora pradėjo kalbėtis po trijų keturių metų nuo pažinties, svarstė, ar norėtų susilaukti savo, ar įsivaikinti. Anot pašnekovo, jo žmona visą laiką sakė, jog norėtų įsivaikinti, o jis tam pritarė. „Ir turėdami savo vis tiek būtume įvaikinę“, – tikina Ž. Buta.

Anot sutuoktinių, įvaikinimo kursai, trukę 10 savaičių, labai padėjo pasiruošti. Iš pradžių skeptiškai nusiteikęs Ž. Buta lankydamas kursus suvokė, kas vyksta tų mažų žmonių pasaulyje.

„Šeimos, kurios planuoja įsivaikinti, taip pat laukia 9 mėnesius, kai kas ir ilgiau. Mes taip pat laukėme, kaip ir kiti, galintys susilaukti. Į visus klausimus mums atsakė kursai“, – teigia Ž. Buta.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės A. Jakavonienės, tokių sėkmės istorijų, kai įsivaikinama greitai, nemažai.

„Tai priklauso nuo to, kokių šeima turi lūkesčių. Dažniausiai lietuvių šeimos nori įvaikinti vaiką iki trejų metų. Tad tokių vaikų yra mažiausiai galimų įvaikinti vaikų apskaitoje“, – aiškina A. Jakavonienė.

Tad dažniausiai įvaikinimo procesas prailgsta būtent dėl šios priežasties. Taip pat A. Jakavonienė pabrėžia, kad šiuo metu nėra nė vienos šeimos, išsakiusios lūkestį įsivaikinti mokyklinio amžiaus vaiką.

„Tėveliai nori patirti vaiko auginimo džiaugsmą. Tačiau vyresnių vaikų globa ir įvaikinimas taip pat turi daug žavesio. Vaikas gali turėti tų pačių pomėgių, norų. Turėtume susimąstyti, kodėl tiek daug mokyklinio amžiaus vaikų gyvena globos institucijose, nors tikrai galėtų augti šeimose. Šiandien vaikų globos namuose auga 2 400 vaikų, kurie yra verti augti šeimose“, – kalba ji.

Kartais visuomenėje sklandantis mitas, kad įvaikinant pirmenybė teikiama užsienio piliečiams, tačiau, anot Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės, tai netiesa.

„Pernai 103 vaikai buvo įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, 56 – užsienio. Visi vaikai, kuriuos įvaikino užsienio šalių piliečiai, ne vienus metus buvo siūlomi lietuvių šeimoms. Tai specialių poreikių arba rimtų sveikatos sutrikimų turintys vaikai, taip pat vaikai, vyresni negu 7 metai, ir didesnės – 3 ir daugiau – brolių ir seserų grupės. Tai vaikai, kuriems Lietuvoje šeimos neatsirado“, – teigia A. Jakavonienė.

Daugiausia vaikų, įvaikintų užsieniečių, išvyko gyventi į italų, amerikiečių, kanadiečių šeimas. Dvejus metus įvaikintą Uną auginantis Ž. Buta tikina, jog kursus verta lankyti ir tiems, kurie planuoja turėti savo vaikų, o A. Mickevičiūtė-Butienė priduria, jog svarbiausia – didelis noras, iš kurio gimsta geri dalykai.

Plačiau – laidos įraše (nuo 13.57 min.).

Parengė Indrė Česnauskaitė.

„Labas rytas, Lietuva“ II dalis. Europos Parlamento rinkimai klausia: „Ar pakelsi bulvę nuo sofos?“

 

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius