Lietuvoje atsigauna tik maždaug kas dešimtas žmogus, kurį bandoma gaivinti – liūdną statistiką pateikia pirmosios pagalbos dėstytojas Oskaras Medzevičius. Tiesa, yra ir gerų naujienų – vis daugiau žmonių suskumba padėti sukniubusiems, populiarėja ir pirmosios pagalbos kursai.
„Prieš kelis mėnesius Vilniuje viename prekybos centre nukrito močiutė, pradėjau gaivinti, visi padėjo – vienas kvietė medikus, kitas rausėsi rankinėje, ieškojo telefono, kad galėtų paskambinti jos artimiesiems. Žmonės daug drąsesni ir nori padėti“, – pasakojo O. Medzevičius.
Tačiau yra ir kita pusė. Pasak O. Medzevičiaus, po miokardo infarkto ar insulto žmonės į priimamąjį atvažiuoja tik vidutiniškai po trijų su puse paros. Iki to laiko kenčia skausmus ir nereaguoja į aiškius bei grėsmingus simptomus.
Tiesa, apie pirmąją pagalbą vis dar sklando įvairių mitų, o kai kurie imtis veiksmų nedrįsta bijodami neva dar labiau pakenkti. Ypač jautri tema – išorinis širdies masažas, kai tenka stipriai spausti krūtinės ląstą, mat būna atvejų, kai žmonės to nesiima bijodami sulaužyti nukentėjusiajam šonkaulius.
Bet O. Medzevičius ragina žmones imtis iniciatyvos ir reaguoti greitai – iškviesti medikus, o kol jie atvyks, pradėti gaivinti žmogų. Pirmoji pagalba – dirbtinis kvėpavimas ir išorinis širdies masažas. Jį atliekant spausti krūtinę reikia stipriai, mat labai svarbu ne tik tai, ar žmogus atsigaus, ar ne, bet ir tai, kokios būklės jis bus atsibudęs
„Iš visų Lietuvoje atgaivintų žmonių, tik kas dešimtas būna tokios pat būklės, kaip prieš priepuolį. Kad nebūtų liekamųjų reiškinių, spausti reikia stipriai. Medikai ragina apskritai nekreipti dėmesio į šonkaulius. Tai, kad šonkauliai lūžta – mažiausia bėda. 37 proc. atvejų jie lūžta. Geriau sulaužyti šonkaulius negu tai, kad atsigavęs žmogus visam laikui liks neįgalus“, – teigė O. Medzevičius.
Pataikyti į ritmą padeda dvi žinomos dainos
Skaičiuojama, kad gaivinant žmogų ir atliekant išorinį širdies masažą reikia spausti vieną trečdalį krūtinės aukščio ir užgulti maždaug 50 kg svoriu.
„Delno pagrindus reikia sudėti tarp spenelių, per vidurį. Daroma 30 paspaudimų, 100-120 kartų per minutę greičiu – pakankamai greitai ir stipriai. Yra dvi dainos – „Ant kalno mūrai“ ir „Stayin‘ Alive“, kurių ritmai tinka gaivinimui“, – paaiškino O. Medzevičius.
Paskambinus Bendrajam pagalbos centrui, dispečeris paaiškins ir kur rasti artimiausią defibriliatorių – visi jie užregistruoti sistemoje. O. Medzevičius ragina nebijoti naudoti ir šio prietaiso. Mat jis veikia labai efektyviai ir gali atgaivinti sustojusią širdį.
„Defibriliatorius veikia automatiškai. Kai dirba širdis, jis šoko neduoda, todėl nėra jokio pavojaus jį naudoti. Danijoje yra 6 mln. gyventojų ir 12 tūkst. defibriliatorių skirtingose vietose. Olandijoje kiekvienas policininkas turi šį įrenginį su savimi“, – vardijo O. Medzevičius.
Kiekviena minute vėliau panaudotas defibriliatorius sumažina žmogaus galimybes atsigauti apie 10 proc. O. Medzinevičius prisiminė filosofo Leonido Donskio staigią mirtį prieš daugiau nei dvejus metus Vilniaus oro uoste.
„Jeigu defibriliatorių būtume panaudoję per tris minutes, 75 proc. tikimybė, kad jis būtų gyvas“, – apgailestavo O. Medzinevičius ir pridūrė, kad pirmoji valanda nuo to momento, kai žmogus sukniumba, yra auksinė.
„Jei po miokardo infarkto ar insulto per pirmąją valandą medikai pašalina krešulį, jį ištirpdo arba įveda stentą, galima tikėtis, kad bus labai geri rezultatai ir nebus jokių tolimesnių reiškinių. Didžiausia bėda, kad žmonės nenuvažiuoja, nesureaguoja, nekviečia medikų“, – kalbėjo O. Medzinevičius.
Vyrai skausmą bando išsportuoti
O. Medzinevičius pateikia ir statistikos: 84 proc. visų gaivinimo atvejų įvyksta po širdies ir kraujagyslių ligų. Dažniausiai širdies smūgiai ir insultai įvyksta namie, priepuoliai ištinka miegančius žmones, širdis stoti pradeda apie trečią ryto. 70 proc. atvejų gaivina artimas žmogus – žmona vyrą arba vyras žmoną.
„Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta 56 proc. žmonių. Danijoje, Anglijoje ir kitose šalyse vidurkis 25 proc. Kodėl mažiau danų miršta? Nes jie važiuoja į ligoninę. O mes namie geriame aspiriną, kuris skystina kraują, šiek tiek pagerėja, o paskui vis tiek širdis sustoja“, – O. Medzevičius apgailestavo, kad nemažai žmonių į savo sveikatą vis dar žiūri atsainiai.
Pasak jo, moterys į skausmą reaguoja jautriau ir pagalbos į medikus kreipiasi dažniau. Tuo tarpu vyrai tiki, kad skausmą galima išvaikščioti ar išsportuoti.
„Vyrai nepaiso blogos savijautos požymių. Keletas pavyzdžių – Arvydui Saboniui prieš kelerius metus buvo miokardo infarktas, jis tuo metu žaidė krepšinį. Prieš dvejus metus maratone mirė žmogus nubėgęs kilometrą. Prieš kelerius metus baseine nuskendo 44-erių vyras. Prieš tai jam savaitę skaudėjo krūtinę, jis nusprendė eiti paplaukioti, kad nustotų“, – O. Medzinevičiui vyrų požiūris į savo savijautą kelią nerimą.
Pasak O. Medzinevičiaus, būna, kad staiga sunegaluoja ir sveikas žmogus, kaip nutiko praėjusį penktadienį, kai sustojus širdžiai savo sodyboje Labanoro girioje mirė humoristas Vytautas Šerėnas.
Vis dėlto, jo manymu, dažniausiai simptomai prieš nelaimę jaučiami kurį laiką, todėl reikėtų į juos reaguoti ir kreiptis į medikus. O. Medzinevičius ragina pro pirštus nežiūrėti į sveikatos patikras, kurios kas dvejus turi būti atliekamos visiems dirbantiems.
„Nedarykime to formaliai, darykime normaliai, tegul gydytojai pažiūri ir bus mažiau staigių mirčių“, – pabrėžė O. Medzinevičius.
Mityba ir vanduo – labai svarbu
Jis skatino pagalvoti ir apie maistą, kurį valgome, bei gerti daugiau vandens, kuris skystina kraują. O. Medzinevičius paminėjo ir mūsų visuomenėje vis dar fiksuojamus paradoksus. „Pavyzdžiui, močiutės negeria vandens, joms sutirštėja kraujas, o kad jis suskystėtų, geria aspiriną“, – sakė O. Medzinevičius.
Vandenį gerti jis būtinai ragino skrendant lėktuvais, keliaujant kitokio klimato šalyse. O. Medzinevičiui labai įstrigusi skaudi humoristo Gintaro Ruplėno netektis. Jis mirė 2014-aisiais viešėdamas Jordanijoje.
„Kita klimato zona. Jei negeri vandens, prakaituoji daug greičiau, kelionės metu didesni krūviai, daugiau vaikštai, geri kavą, kuri šalina vandenį. Po truputį tirštėja kraujas, kemšasi kraujagyslės“, – daug keliaujančius perspėjo O. Medzinevičius.
Pirmieji klastingų priepuolių požymiai, kuriuos atpažinus galima užbėgti nelaimei už akių.
Miokardo infarkto požymiai:
– skausmas krūtinės srityje, kuris plinta į kairę ranką, apatinį žandikaulį, nugarą
– kartais žmonėms gali atrodyti, kad juos ištiko skrandžio uždegimas. Jeigu vyresnio amžiaus žmogui 2-3 kartus per metus įvyksta skrandžio uždegimas, rekomenduojama nueiti pas kardiologą ir pasitikrinti širdies veiklą.
– kūno tirpimas
– silpnumas
– pykinimas, vėmimas
– smarkus širdies plakimas
– gausus prakatavimas
Insulto požymiai:
– viena žmogaus raumenų pusė sutrinka, pavyzdžiui, paprašius pakelti ranką, viena pakyla, kita ne
– persikreipusi šypsena
– žmogus gali pradėti švepluoti
– žmogus gali atrodyti lyg apsvaigęs
– galvos skausmas
