Gyvenimas

2019.05.17 07:00

Sporto treneris Alanas Dzeranovas: kūnu, kaip ir automobiliu, naudotis reikia po apžiūros

LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt2019.05.17 07:00

Automobiliu važiuojame tik po techninės apžiūros – taip ir su kūnu: kad žinotume jo silpnąsias vietas, turime atlikti keletą testų, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ pasakoja sporto treneris Alanas Dzeranovas. Dažnai žmonių, neatlikusių reikalingų veiksmų, kūnas nukenčia negrįžtamai – pašnekovas nurodė, ką itin svarbu įvertinti prieš pradedant sportuoti.

Anot A. Dzeranovo, sportas ir fizinis aktyvumas – ne tas pats: sportas dažniausiai kenkia, o fizinis aktyvumas gali kenkti, jeigu jam tinkamai nepasirengiama.

„Kalbėdami apie sportą turime omenyje tikslus virš savo galimybių. Tai labai didelės apkrovos, todėl labai dažnai profesionalus sportininkas, baigęs savo karjerą, turi problemų su širdimi, kraujagyslėmis, sąnariais“, – sako jis.

Sporto treneris tikina, jog mėgėjai prieš sportuodami dažnai neįvertina rizikos, neatsižvelgia į savo kūno ir sveikatos būklę. Idealiausia, jei žmogus prieš eidamas sportuoti atlieka įvairius testus.

„Mes gi ir automobiliu važiuojame tik tada, kai atliekama techninė patikra. Tik tas procesas gana ilgas, kainuoja. Tau duodami nurodymai – pamatai, kad tau visai ne taip reikia sportuoti, kaip nori. Tada žmonės nuleidžia rankas, galvoja – tai nesmagu“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Pavasarį sporto medikams darbo daugiausia – būtent tuo metu pas juos apsilanko daug dėl netinkamo fizinio aktyvumo nukentėjusių žmonių.

„Prieš porą dienų ėjau darytis širdies kardiogramą, įdomumo dėlei paklausiau, kokia žmonių širdies būklė? Sakė, labai prasta, ypač jaunimo“, – tikina A. Dzeranvoas. Anot jo, tai nereiškia, kad šie žmonės nesportuoja – priešingai, tai gali būti itin aktyvūs asmenys, kurie neįvertina krūvio, dėl to padidėja jų širdis, o to pasekmės – negrįžtamos.

Be širdies, sporto treneris rekomenduoja pasitikrinti pėdas, nuo kurių priklauso viso kūno laikysena, skeleto sudėjimas, kinetinis mechanizmas. Jei bus ištirta, kad žmogui yra plokščiapadystė, labiau apkraunama viena ar kita pusė, užteks vidpadžių, dėl kurių imsite pėdas statyti taisyklingai ir išvengsite bėdų.

„Tada – raumenų balanso-disbalanso testas: turime įsivertinti, ar abi kūno pusės dirba vienodai. Tai labai svarbu. Yra aerobinės ištvermės testas – širdies pajėgumo įvertinimas, kokiame pulso diapazone reikėtų sportuoti. Tokiu atveju puikiai pasitarnauja pulsą matuojantys laikrodžiai“, – vardija pašnekovas.

Pasak A. Dzeranovo, būtų idealu, jei turėtumėte galimybę įsivertinti kūno, sąnarių paslankumą su asmeniniu treneriu arba kineziterapeutu.

„Kai viską žinai, gauni atsakymą, nuo ko pradėti. Galbūt tau reikia ne svorius stumdyti, ne daryti aktyvius pratimus grupėse, o iš pradžių tiesiog mokytis judėti“, – kalba sporto treneris.

Plačiau – laidos įraše (nuo 47.20 min.).

Parengė Indrė Česnauskaitė.

„Laba diena, Lietuva“. Išskirti negalima suplakti – kur dėti kablelį religijos ir politikos klausime?