Gyvenimas

2019.05.20 19:49

Pas psichologą. Vidurio amžiaus krizė užklumpa tada, kai nebelieka iliuzijų

LRT RADIJO laida „Radijo popietė“, LRT.lt2019.05.20 19:49

Užklupus vidurio amžiaus krizei meilužė ir sportinis automobilis – ne išeitis, nors gali padėti, LRT RADIJO laidoje „Radijo popietė“ sako psichoterapeutas Markas Snežko. Anot psichologės, psichoterapeutės Junonos Berznitski, ši krizė užklumpa griuvus iliuzijoms, kad visi gyvens amžinai ir viskas bus gerai. O iliuzijos gali griūti ir trisdešimties.

– Kaip apibūdintumėte vidurio amžiaus krizę?

J. Berznitski: Labai sunku įvardyti tikslų amžių, kurį būtų galima susieti su vidurio amžiaus krize. Viso gyvenimo eigoje žmonės išgyvena krizes, kurios brandina. Per vidurio amžiaus krizę žmogus pradeda užduoda sau tokius kausimus, kaip „kas aš esu“. Vaikystė su maginiu mąstymu, paauglystė su herojiniu mąstymu būna praėjėjusios. Daug kas patirta, realizuota, žmogus ima klausti – kas toliau?

– Tai, kad daug visko patirta, realizuota – turtas ar našta?

M. Snežko: Amerikietis Elliott`as Jaques`as 1965 m. parašė nedidelį darbelį apie vidurio amžiaus krizę. Jis ir šio termino autorius. Jis ištyrė daugiau nei 300 įvairių kūrėjų, menininkų biografijų ir pastebėjo, kad tarp jų 35–39 gyvenimo metais padaugėjo mirčių. Jis pamatė ir skirtumus tarp ankstesnės ir vėlesnės kūrybos. Aistra, energija, jaunatviškumas užleido vietą ramesniam tempui, detalėms.

Tas tarpsnis, kurį vadiname vidurio amžiaus krize, turbūt vienaip ar kitaip susijęs su mirties pajautimu. Pasikeičia perspektyva, laikas pradedamas skaičiuoti kitaip: ne nugyvenau tiek, o man liko tiek.

– Kokios šios krizės priežastys?

M. Snežko: Pats gyvenimas yra šios krizės priežastis. Tai biologinis laikrodis, pagal kurį gyvename. Jis pradeda siųsti ženklus. Kaip žinomam psichoterapeutui Irvinui Yalomui. Jo akistata su laikiškumu, mirties artėjimu buvo tokia: jis atėjo pas okulistą ir pasiskundė nedideliais regos sutrikimais, tas pervertė jo bylą ir pasakė: „Irvinai, pagal grafiką.“ Jam buvo 40 su viršum. Biologinis laikrodis eina ir jis tai pajuto – viskas keičiasi.

– Ar tai reiškia, kad vidurio amžiaus krizė neišvengiama?

M. Snežko: Taip.

– Stereotipiškai vidurio amžiaus krizę siejame su vidutinio amžiaus vyru, perkančiu prabangų automobilį ar motociklą. Kaip iš tikrųjų pasireiškia vidurio amžiaus krizė?

J. Berznitski: Kyla klausimai: kas aš esu, kaip gyventi toliau, kaip gyventi toje realybėje, kuri yra aplinkui. Jie gali kilti gana anksti – ir trisdešimtmečiai sau užduoda šituos klausimus. Jeigu pažiūrėsime labai techniškai, tai gyvenimo vidurys. Bet žmonės gyvena labai skirtingai. Tai kur tas vidurys, mes nežinome – tai įsivaizduojama vieta.

Kalbu apie realybę – ateina momentas, kai iliuzijų nebelieka. Matome, kaip iš tikrųjų šitame pasaulyje viskas vyksta: artimieji, tėvai miršta, vaikai užauga ir tėvai jiems darosi nebereikalingi. Iliuzinis pasaulis, kuriame visi gyvens amžinai ir viskas bus gerai, griūna.

– Kokių kyla pavojų šiuo laikotarpiu, susidūrus su tokiais išgyvenimais?

M. Snežko: Nedaug kas išgyvena gilią depresiją, dezintegraciją. Kai kas gali pastebėti tik post factum. Vienas iš stereotipinių vaizdinių – vyras su jauna meiluže ir sportiniu automobiliu. Gali būti, kad taip bandoma pajusti gyvenimo skonį, įveikti nerimą, įrodyti, kad aš vis dar kažką galiu, dar ne viskas prarasta, turiu jėgos, potenciją.

Kartais vidurio amžiaus krizė išgyvenama kaip stagnacija, klampynė. Jautiesi kaip Sizifas – rideni, rideni akmenį ir jis nusirita atgal. Iškyla klausimai – kam aš tai darau, kas aš toks, kur aš atsidūriau, ar tikrai to norėjau, ar galiu kažką pakeisti, ar galiu pakeisti darbą, ar tai mane patenkins, kodėl aš gyvenu su šita moterimi? Į juos nori nenori tenka atsakyti. Meilužė, sportinis automobilis – ne išeitis. Nors gali padėti. Kiekvienas atvejis kitoks.

– Ne visi šį laikotarpį išgyvena kaip stiprią griūtį. Kam vidurio amžiaus krizė pasireiškia stipriau?

M. Snežko: Jautresniems žmonėms, kuriems tas laikotarpis sutampa su karjeros sunkumais, skyrybomis, netektimi.

– Subūrėte vidurio amžiaus krizės grupę, kurioje didžioji dauguma – moterys. Visai ne vyrai, kaip stereotipiškai įsivaizduojame, kad jiems yra aktualiau.

M. Snežko: Tai nustebino, bet yra ir kita pusė. Aš pats lankau terapinę vyrų grupę. Daliai vyrų, bent su kuriais aš susiduriu, kyla klausimų dėl karjeros, bet ne vien vyrai nori realizuoti save, griebtis už karjeros. Tai paskutinis tango – aš dar galiu, įveiksiu, pasieksiu, būsiu viršuje. Bet juk nebūtina atsidurti viršuje, galima ir pralaimėti.

J. Berznitski: Kai prieš dvejus metus pradėjome svajoti apie terapinę grupę ir kalbėti, kas mus domintų, turėjome įvairių idėjų. Bet kažkuriame etape gimė idėja apie vidurio amžiaus krizės grupę. Aš uždaviau sau klausimą – ar man jau yra ši krizė, ar dar ne? Atsimenu, Markas pasakė, kad jam jau lyg praėjo, o aš jam atsakiau, kad, panašu, man jau prasidėjo. Iš principo klausimai tie patys: santykiai, sveikata, savirealizacija, karjera, tėvai, vaikai. Negalėčiau pasakyti, kad moterų grupėje kitaip negu vyrų.

Plačiau – laidos įraše.

Jei turite klausimų psichologams ar norite pasiūlyti temą, kurią jie galėtų aptarti, rašykite mums el. paštu tavo@lrt.lt.

Parengė Indrė Česnauskaitė.