Gyvenimas

2019.05.15 12:41

Marius Čepulis. Palikite pelėdas ramybėje

Marius Čepulis, gamtos fotografas2019.05.15 12:41

Atėjo vasara (taip, vasara prasideda gegužės 1-ąją) ir prasidėjo pats šlykščiausias metas, kurio aš mažiausiai laukiu. Ne, nekalbėsiu apie uodus, karštį ar dar kažką. Prasidėjo metas, kai paukštukai palieka lizdus, kai jie dar negali toli paskristi ir moka tik šokinėti ir nerangiai ropinėti. Tai kodėl tas metas toks baisus?

Todėl, kad tuo metu į miškus ir parkus suplūsta gerieji samariečiai, didžiaširdžiai gamtos irgi visatos mylėtojai – paukštukų gelbėtojai. Jau, atrodo, turėtų būt visiems smegenys išzyztos, kad negalima neštis jauniklių namo, kad, jei nesužeistas, reikia palikti ten, kur radot, bet ne. Niekaip nepasimoko.

O šiemet ypač madinga „gelbėti“ pelėdžiukus. Vien per šį savaitgalį gavau 5 žinutes: „Ką daryti, radau pelėdžiuką, kuo šerti, kaip auginti“. Tai dar gerai, kad prieš tai žmonės klausia ir domisi. Tada juos siunti iškart su tuo pelėdžiuku atgal į mišką ir tikiesi, kad jie paklausys ir paleis.

Nes yra ir tokių proto šviesulių, didžiųjų gelbėtojų, kurie pasifotografavę su pelėdžiukais, susirinkę krūvą virtualių širdučių irgi patiktukų kelias dienas šeria vargšą paukštį „šlapianka“, kol tas dehidratuoja, suserga ir nieko nebegali į burną paimti (dabar jį paukščių gelbėtojos bando atkočiot, bet vilties nėra daug).

Kas jums, žmonės, su galvom? Kodėl, po velnių, atėję prie žaidimų aikštelės neparsivedat namo svetimų vaikų, nes mama sėdi ne šalia vaiko, o už 10 metrų.

Kas kartą, kai paimat nuo žemės pelėdžiuką, žinokit, kad jo mama ar tėvas yra šalia ir stebi jus iš medžio, kaip jūs, „gerieji žmonės“, „gelbėjat“ jų vaiką.

Liptumėt medin, lįstumėt prie drevės, pelėda tiesiog sudraskytų jums veidą ar išluptų akis, bet ant žemės ji nepuola, tik tupi ir žiūri, kaip jos mylėtas vaikas suvyniojamas ir išnešamas. Dabar pelėdžiukai palieka inkilus, jie skraidys tik po gero mėnesio.

Nuo medžio ant medžio jie ropinėja kabindamiesi savo stipriomis kojytėmis su aštriais nagais. Dieną jie tupi vienoje vietoje, kad jų nepastebėtų kokios įkyrios varnos, o vakare juos pasišaukia mama.

Dabar yra naminių ir uralinių pelėdų metas. Liepą prasidės mažųjų apuokų metas (tie, kurie cypsi it surūdijusios supynės).

Taigi gal galima pagaliau sutarti, kad radus paukščio jauniklį (jei jis nėra sužeistas), jį reikia PALIKTI TEN, KUR RADOT. Galima užkelti kur aukščiau ir, dar kartą – PALIKTI.

Jei paukštis sužeistas, yra du variantai. Aš visada sakau, jei sužeistas žmogaus, reikia gelbėt (jau yra, kas profesionaliai užsiima paukščiais). Bet, jei aš rasčiau gyvūną, sužeistą žvėries ar kito paukščio – palikčiau. Gamta pati susitvarkys ir nelaimėlį plėšrūnai išgelbės.

Dabar dar galima rasti priklydusių ančiukų, klykuoliukų, dančiasnapiukų, kurie, dėl kokios nors priežasties nespėjo paskui mamą. Visų pirma, reikia bandyti kuo greičiau surasti mamą su kitais jaunikliais artimiausiame prūde, ežere, upėje ir jauniklį paleisti ten.

Jei randat paukštį, atsitrenkusį į langą, vėl – neneškit namo. Įdėkit į kokią dėžutę ir palikit lauke, kur aukščiau, kad katės nerastų. Jei nestipriai prisiplojęs – atsigaus, jei ne – niekuo nebepadėsit.

Bet kokius kitus rastus apsiplunksnavusius jauniklius reikia lygiai taip pat pakėlus kur aukščiau palikti. Jei iškritę su visu lizdu, dar pusplikiai, galima bandyti padaryti dirbtinį lizdą ir ten sukelti vaikus. Tėvai susiras.

Paukščius imti į rankas galima, tėvai neužuos kvapo, bet laikykit kuo trumpiau. Gaudyti jauniklį, neštis namo tik tam, kad nusifotografuotumėt, yra visiška nesąmonė. Vėl lygiai tas pats, kas Katedros aikštėje pamačius gražų vaiką, pagriebti jį, paglostyti ir parsivedus namo pasifotografuot, vėliau atgal nuvesti pas „ramiai“ laukiančius tėvus.

Gal nereikia pasakot, kuo tai mūsų visuomenėje kvepia. O paukščiams yra didžiulis stresas, kai milžiniškas plikas padaras penkiapirštėmis galūnėmis graibo tave, kišasi prie gerklės, rėkia į ausį it su garsiakalbiu „oi, koks mažutis, gražutis, utiutiu“. Visada įsivaizduokit save, kaip jus 20 kartų didesnis žvėris paima vien tam, kad paglostytų.

Taigi dar kartą prašau, negelbėkit jauniklių (kai nėra reikalo) ir kitus paprotinkit. Geriausia pagalba jiems, kai nesikišat, nešiukšlinat ir nenaikinat jų namų.

O tiems, kurie baisiai spirga noru auginti tokį „aww kokį fainą“ laukinį paukštį – visada atsiminkit, kad jūs pasmerkiat tą paukštį nelaisvei, vienatvei ir atimat tai, dėl ko jis gimė.

Ačiū už jūsų supratingumą.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius