Beata Nicholson LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ prisipažino, kad yra didelė smidrų mėgėja. „Anglijoje aš juos visada valgydavau ir man jų labai trūkdavo, kai atvažiuodavau į Lietuvą. Kai sužinojau, kad čia irgi auga smidrai, tai išprotėjau iš laimės“, – juokavo laidos „Beatos virtuvė“ vedėja.
Šį kartą B. Nicholson laidoje „Labas rytas, Lietuva“ lankėsi ne viena, o su ūkininke Genovaite Sakalauskiene, su kuria prieš septynerius metus susipažino turguje.
G. Sakalauskienė smidrus Lietuvoje pradėjo auginti viena pirmųjų. Juos, kaip ir daugelį kitų daržovių, į Lietuvą XVI amžiuje atvežė karalienė Bona. Anot ūkininkės, smidrai buvo karališka daržovė ir valgoma tik didikų. Vėliau jie buvo primiršti, o į Lietuvą iš naujo juos sugrąžino vakarietiška kultūra.
„Apie smidrus aš žinojau, nes mokiausi Žemės ūkio universitete, o daržininkystės dėstytoja buvo surinkusi smidrų kolekciją, kurią mums demonstravo. Žinojome, kad jie yra valgomi, bet Lietuvoje jų niekas neaugino“, – kalbėjo G. Sakalauskienė.
Ji pati labai atsitiktinai pirkdama braškių daigus iš olandų, pamatė, kad jie taip pat parduoda ir smidrų daigus. Taip jos namuose atsirado pirmieji smidrai.
„Kadangi jų šaknys buvo labai didelės, nežinojau, kaip juos pasodinti. Tuomet kreipiausi į tą patį universitetą pas dėstytoją ir ji man padėjo pasisodinti. Vėliau kartu pradėjom galvoti, kaip juos išpopuliarinti Lietuvoje, nes tai tikrai nuostabus augalas“, – tvirtino G. Sakalauskienė.
Pati pradėjusi auginti smidrus, moteris skatino ir kitus ūkininkus juos sodinti. Vėliau G. Sakalauskienė tikino supratusi, kad smidrus reikia ne tik auginti, bet ir išmokti juos valgyti. Taip gimė smidrų festivalių idėja – šiais metais vyks jau penktasis.
B. Nicholson pabrėžė, kad smidrai yra supermaistas, nes juose ypač daug organizmui naudingų medžiagų. Smidrus galima užšaldyti, tačiau kulinarijos žinovė patikino, kad dabar yra pats laikas, kai jais galima mėgautis iki pat Joninių.
„Jų grožis ir yra sezoniškumas, laikinumas, deficitas“, – pabrėžė B. Nicholson.
Anot jos, smidrų paruošimo būdų yra pačių įvairiausių, tačiau svarbiausia juos ruošiant – nepervirti, neperkepti. O jeigu jie užauginti Lietuvoje, tai juos galima imti ir graužti vietoje, patarė laidos „Beatos virtuvė“ vedėja.
Plačiau apie tai – laidoje (nuo 48.04 min.):
