Gyvenimas

2019.05.11 13:55

Prancūzų meistrai kyla į kovą ir siekia apsaugoti prancūziškojo batono vardą

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2019.05.11 13:55

Ant kiekvieno prancūzo vakarienės stalo, kiekvienoje virtuvėje, kiekvienuose namuose veikiausiai galėtume rasti prancūziškojo batono. Tačiau prancūzų meistrai kyla į kovą, siekdami apsaugoti kokybišką prancūziškojo batono vardą, siekdami įtraukti jį į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Kol dar net patys energingiausi paryžiečiai miega, kepėjas Jeanas Yvesas Boullier jau ne tik pramerkęs akis, bet ir pasiruošęs dienos darbui.

„Keliuosi antrą nakties. Kadangi gyvenu virš parduotuvės, nusileidžiu žemyn. Tada pradedame dalyti tešlą, kurią pagaminome iš vakaro. Tešlą formuojame iki 5 ryto, o maždaug pusę 6 pradedame kepti, kad nuo pusės 7 galėtume atsidaryti“, – sako tradicinio prancūziškojo batono kepėjas Jeanas Yvesas Boullier.

Miltai, vanduo, mielės ir druska – tai pagrindinės prancūziškojo batono sudedamosios dalys, kurias naudoja kepėjas. Tačiau jis įsitikinęs, kad nors ingredientai ir paprasti, paslaptis slypi paties gamintojo rankose. Neužtenka tiesiog sumaišyti produktų, reikia žinoti, kiek laiko lėtai minkyti, rauginti, kaip pirštais formuoti, kokioje temperatūroje kepti. Galbūt net svarbiausias ingredientas – žinojimas.

„Manau, kad turime kai kurių įgūdžių, kurių neturi kitų šalių gyventojai. Mūsų ir miltai geresni. Malūnai mus aprūpina labai kokybiškais. Ypač tradiciniam prancūziškajam batonui, kur daugiau beveik nieko ir nereikia. Ten reikalingi tik miltai ir geri kepėjo įgūdžiai. Viskas. Protėviai mums perdavė savo sugebėjimus, mes juos tęsiame“, – kalbėjo Jeanas Yvesas Boullier.

Prancūziškasis batonas – tikras šalies simbolis. Tai nėra labai senas kepinys, taip pat jis vis keičiasi ir tobulėja. 1993-aisiais pasirašytas vadinamasis „duonos dekretas“, kuris saugo kepėjus-meistrus. Juo užtikrinami ir griežti kepinių reikalavimai.

„Tobulas prancūziškasis batonas yra lengvas, traškus, viduje šiek tiek drėgnas. Svarbiausia – daug miltų ir stiprus skonis. Manau, būtų labai gerai apsaugoti prancūziškąjį batoną ir mūsų papročius. Reikėtų bent jau pripažinti šį batoną kaip unikalų produktą. Tipinį prancūzišką, kuris negalėtų būti gaminamas ir kitose šalyse“, – tikino kepėjas.

Tai – ne tik kova su nekokybiško prancūziško batono kepėjais, bet ir siekis kepiniui suteikti išskirtinį titulą. Nors idėja nėra originali. Ne taip ir seniai UNESCO Neapolietiškosios picos gamybą įtraukė į nematerialaus kultūrinio paveldo sąrašą. Todėl ši prancūziškoji tradicija gali būti kita sąraše.

Apie tai – laidos reportaže (nuo 08.11 val.):

„Labas rytas, Lietuva“ II dalis. Vingio parke vyksta festivalis „Pavingiuojam“