Gyvenimas

2019.05.11 07:51

Vytautas Šerėnas mirė sustojus širdžiai: kodėl širdies ir kraujagyslių ligos – pačios grėsmingiausios

LRT.lt2019.05.11 07:51

Penktadienį Lietuvą sukrėtė skaudi ir netikėta žinia apie laidos „Dviračio žinios“ vedėjo, humoristo Vytauto Šerėno netektį. Jis mirė sustojus širdžiai.

Širdis – svarbiausias mūsų organizmo variklis, vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir visą organizmą nuolat aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis.

Tam, kad širdis gautų tai, ko jai reikia, ji turi gauti pakankamai kraujo – jo negaunant palaipsniui situacija blogėja ir žmogų gali ištikti infarktas. Apie širdies ir kraujagyslių ligas ir kas sukelia širdies priepuolius LRT TELEVIZIJOS laidose „Klauskite daktaro“ ne kartą yra kalbėjęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas.

Trombai širdies arterijose

Kraujagyslėje susidarius aterosklerozinei plokštelei kraujas ima sunkiai pratekėti – mažiau pratekant kraujo širdis gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų. Anot prof. A. Unikausko, toliau neteisingai gyvenant aterosklerozinė plokštelė plyšta – susidaro viską užkemšantis trombas ir kraujas ima nebepratekėti visai. Dalis širdies raumens negaudama kraujo paprasčiausiai žūsta.

Širdies aritmija

Širdis turi plakti ritmiškai. Kai skilvelis atsipalaiduoja, į jį pribėga kraujo, o jam susitraukus kraujas išstumiamas. Jei širdis ima plakti neritmiškai, kraujas joje pradeda intensyviai sūkuriuoti – tai sudaro sąlygas susidaryti trombams, kurie dėl neritmiškos veiklos nuplėšiami nuo širdies sienelės. Galiausiai atitrūkęs trombas nukeliauja į širdies arteriją ir ją užkemša.

Taip pat priepuolį gali sukelti susitraukęs širdies raumuo – įvyksta tokia pati situacija, kaip mėšlungiui sutraukus koją: raumuo suakmenėja.

Klauskite daktaro. Apatija: kada numoti ranka, o kada kreiptis į medikus? Geriausia mityba jūsų širdžiai!

Ne visada kaltas cholesterolis

Pasak gydytojo A. Unikausko, jeigu kraujagyslių sienelės sveikos, trombams nėra sąlygų susidaryti – dėl visko kalti uždegimai, pažeidžiantys kraujagyslių sieneles. Jis tikina, kad ne visada ištikus insultui ar infarktui kaltas cholesterolis – atkreipti dėmesį būtina ir į kitus veiksnius.

Kraujotakos sutrikimas arterijose nėra lokalus procesas. A. Unikausko tikinimu, aterosklerozė paveikia visą kūną – jeigu žmogus rūko ir dėl to, pavyzdžiui, jo kojos nėra tinkamai aprūpinamos krauju, visa tai baigiasi amputacija, ir, negana to, tokiam žmogui labai didelė tikimybė patirti insultą ar infarktą.

Jeigu atsirado simptomas, pranešantis apie kurioje nors kūno arterijoje suprastėjusią kraujotaką, greičiausiai pavojus kyla visam kūnui.

Pasak gydytojo, organizme egzistuoja labai griežta krešėjimo pusiausvyra – vieni veiksniai skatina krešulių susidarymą, kiti tam trukdo. Ši pusiausvyra labai tiksli ir trapi – ją pažeidus susidaro trombas arba nebekreša kraujas.

Klauskite daktaro. Kas gali padėti išvengti insulto ir infarkto? Šalavijų (čija) sėklos: mados klyksmas ar sveikatai itin naudingas produktas?

Tylusis infarktas gali neturėti jokių simptomų

Būna atvejų, kai padarius kardiogramą paaiškėja, kad infarktas jau įvykęs, bet pacientas net nežino,  kada tai galėjo atsitikti. Toks miokardo infarktas vadinamas tyliuoju ir pasireiškia tik penktadaliui visų pacientų.

Klauskite daktaro. Tylusis infarktas. Viskas apie cinką: stiprina imunitetą, padeda pasveikti.

Pasak A. Unikausko, tylieji infarktai medikų vadinami atipiniais. Paprastai miokardo infarktas pasireiškia stipriu skausmu krūtinės srityje, kuris neretai pereina į kaklą, kairįjį petį ir ranką. Tyliojo infarkto atveju skausmas juntamas kitur, arba jo nejaučiama visai.

Tyliojo infarkto požymiai: nuovargis, galvos svaigimas, lengvas galvos skausmas, skrandžio skausmas, pykinimas, peršalimo simptomai. 

Pavojingiausias laikas patirti infarktą – ankstyvas rytas. Todėl vos pajutus pirmuosius simptomus svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytojus.

Taip pat skaitykite