Gyvenimas

2019.05.11 14:32

Studentų ekspedicija „Indija–Nepalas 2019“: išlipus iš lėktuvo pasitiko specifinis aromatas

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“2019.05.11 14:32

Prie kavos puodelio studentams kilusi idėja apie akademinę ekspediciją į Aziją neliko tik svajonė. Zujantys mopedai ir motociklai, žmonių šūksniai, vaikštinėjančios karvės ir ore tvyrantis specifinis aromatas – smalsumas pažinti kitas kultūras ir atveda studentus į tokias specialybes, kaip indologija.

Akademinė ekspedicija „Indija–Nepalas 2019“ surengta studentų iniciatyva. Pasak Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docento dr. Deimanto Valančiūno, po keturių metų studijų indologijos studentai sumanė, jog būtina šią kultūrą pažinti iš arčiau.

„Ši akademinė ekspedicija nebuvo vien tik kelionė, ji turėjo daug daugiau tikslų. Vienas iš jų – akademinių ir bendruomeninių ryšių su Indijos ir Nepalo universitetais stiprinimas. Studentai dalyvavo ir konferencijose, ir įvairiose diskusijose su vietiniais studentais indais. Tai buvo tikrai didelė ir svarbi patirtis“, – sako D. Valančiūnas.

Tokia galimybė susipažinti su indų kultūrą tiesiogiai studentams pasitaikė pirmą kartą, o klausimas, kaip nuvykti į Indiją, kilo tiesiog prie kavos puodelio.

„Tam, kad tai padarytum, reikia gauti finansavimą. O tam, kad gautum finansavimą, turi ten nuveikti ką nors gero. Projektą rašėme maždaug pusę metų“, – pasakoja ketvirtakursė Anastasija Etevičiūtė. Galiausiai studentai susikrovė lagaminus ir leidosi į šią jiems itin svarbią kelionę.

„Dabar jaunimas daug keliauja. Natūraliai atsiranda noras pažinti kultūras – kai susiduri pirmą kartą daug kas atrodo keista ar nesuprantama. Smalsumas ir noras pažinti giliau ir atveda studentus į mūsų institutą“, – kalba dr. D. Valančiūnas.

Iš kelionės studentai parsivežė daugybę įspūdžių – tai buvo pirmas tiesioginis prisilietimas prie studijuojamo regiono. Pasak A. Etevičiūtės, išlipus iš lėktuvo pasitiko specifinis Indijos aromatas, o išėjus iš oro uosto užplūdo garsų – automobilių signalų, mopedų, žmonių balsų – banga, kurioje buvo sunku ką nors suprasti. „Tokiame „simfoniniame orkestre“ sutrinki“, – teigia ji.

Jau pirmą vakarą kilo keblumų su maistu – nuėjus į valgyklą tiesiog nebuvo, ką valgyti: viskas buvo labai aštru, žmonės valgė rankomis. Tačiau jau kitą dieną teko adaptuotis.

„Nustebino Varanasis – vienas seniausių ir švenčiausių Indijos miestų. Jis kaip nesibaigianti malda. Veiksmo ten tikrai netrūksta. Eini maža siaura gatvele, iš priekio atvažiuoja motociklas, iš galo mopedai, visur daug žmonių ir dar reikia karvę aplenkti“, – prisimena ketvirtakursė.

Kad pajustum tikrą Indijos dvasią, būtina ten pakeliauti traukiniu. Azijos ir transkultūrinių studijų instituto delegacijai ši patirtis buvo ypatinga – nusprendę keliauti per Respublikos dieną ir vieną didžiausių religinių švenčių, sako susidūrę su iššūkiais.

„Kai atvykome į stotį, pamatėme žmonių jūrą. Ir iš tos jūros nelabai kas turėjo bilietus, todėl reikėjo kovoti už savo vietas traukinyje. Bet tai buvo smagu“, – mintimis dalijasi A. Etevičiūtė.

Mergina sako į šią specialybę įstojusi visai netyčia – perskaičiusi studijų aprašymą susiviliojo ir pabandė. „Nėkart nepasigailėjau“, – tikina ji.

Azijoje dr. D. Valančiūnas lankėsi ne pirmą kartą – pasak jo, jų aplankytas regionas – vienas labiausiai augančių: „Jį studentams įdomu pažinti ne vien dėl ekonominių priežasčių. Visas regionas – labai didelė kultūrinė mozaika: jis labai įvairus ir religiškai, ir kalbiškai, ir etniškai. Kartais galvojame, kad Pietų Azijos šalys yra vienodos, bet taip nėra. Tad reikia studijuoti ir pažinti.“

Plačiau – laidos įraše (nuo 32.37 min.).

Parengė Indrė Česnauskaitė.

„Labas rytas, Lietuva“. I dalis. Požiūrių (ne)laisvė per rinkimus