Gyvenimas

2019.05.10 13:02

Marius Čepulis. Jeigu reikėtų rinkti paukščių karalių

Marius Čepulis, gamtos fotografas2019.05.10 13:02

Kad jau šį savaitgalį renkame mūsų šalies vadovą, tai kartu pabandykim išrinkti ir paukščių karalių. Žvėrių karalius yra išrinktas – liūtas. Bitės, kamanės irgi skruzdės taip pat turi savo karalienes (tik jų dalia nepavydėtina - be perstojo kiaušinius dėti). O kas būtų Lietuvos paukščių karaliumi?

Apie sparnuočių rinkimus labai gražiai sudainavo Neringa su vaikais iš „Telebimbam“, bet jų argumentai manęs neįtikina.

Tad kas būtų paukščių karaliumi – gražiausias, didžiausias, turtingiausias, greičiausias, stipriausias, o gal protingiausias?

Aš spėju, kad jūs iškart rinktumėtės iš 3 favoritų: erelio, gulbės ar pelėdos? Bet neskubėkit – suteikime lygias galimybes ir po vienodai eterio visiems kandidatams.

Jei paukščių valdovu taptų erelis, jis būtų gražus, išvaizdus, įspūdingo stoto ir malonaus balso lyderis. Taip, jis būtų griežtas ir su niekuo nesicackintų. Iš tikro, tai faktinė valdovė būtų erelienė, nes ji stambesnė, stipresnė ir erelis darytų tai, ką ji liepia.

Jis būtų toliaregis vadovas, t.y., matytų toli tik tiesiogine prasme, bet iš to jokių išvadų nepasidarytų, nes, pripažinkim, mąstymas nėra jo stiprioji pusė. Visi erelio bijotų ir gerbtų, išskyrus varnas ir visokius smulkius paukštėkus.

Kalbant apie smulkius paukštukus, vienas jų slavų šalyse net ir vadinamas karaliuku (mūsiškis nykštukas). Nes, anot legendos, nykštukas išdūrė visus paukščius, pasinaudojo nieko neįtariančiu ereliu (sakiau, kad negudrūs anie) ir pasislėpęs jo plunksnose pakilo aukščiausiai iki pat saulės.

Jam buvo įteikta geltona karūna (dar ir dabar nešioja), nes oficialiai jis laimėjo. Bet juk ne visi paukščiai kvaili – suprato apgaulę, supyko ant karaliuko bei ištrėmė jį į gūdžius eglynus. Ten jis ir iki šiol vaizduoja karalių, kol žvirblinė pelėda nepasirodo.

Jei paukščių valdovu būtu pelėda arba apuokas, būtų labai panaši situacija kaip su ereliu, tik blogiau. Mat erelis neslepia, kad jis tik gražus ir stiprus. Pelėda gi sudaro protingo paukščio įspūdį, nors anaiptol tokia nėra. Taip, gražios ir didelės akys nėra išminties požymis.

Manoma, kad prie jos įvaizdžio formavimo prisidėjo net pati Atėnė (ką reiškia turėti gerus viešųjų ryšių specialistus). Nei pelėdų, nei apuokų nekenčia didžioji dalis mažų paukščių, kurie sudaro liūto dalį rinkėjų. Pelėdos šiaip galėtų vadovauti įvairioms specialiosioms tarnyboms – puikiai girdi, puikiai mato ir moka tyliai, švariai pašalinti savo priešus, kol tie ramiai nieko neįtardami snaudžia savo lovytėse.

Tai gal paukščių valdovu galėtų būti gulbė - graži, didelė, įstabi, balta, moka už save pastovėti (t.y., patupėti). Bet yra ir problemų – ji labai lengvai paperkama batonu ir dėl jo gali išduoti savo įsitikinimus. Ji yra be galo pavydi bei nepakanti gražesniems už ją.

Ypač nekenčia savo giminaičių, o ir šie gvieštųsi sosto. Žodžiu, lauktų tik intrigos, smurtas ir sostų karai. Ir dar, jei vadove būtų gulbė nebylė, tai ji tik šnypšti temoka, o jei giesmininkė – na, ta dar piktesnė, o balsas toks, kad visi apkurtę skraidytų.

Tai gal tada baltasis gandras? Ans toks tradicinių pažiūrų, propaguojantis tautiškumą ir senus tikėjimus, bet mėgstantis tupėti ant kryžių (dergia juos, kai nieks nemato). Už jį galimai balsuotų žvirbliai, nes anuos papirktų nemokamu būstu su sąlyga, kad turėtų pakęsti gandro smarvę.

Kalbėti jis nemoka, tik kalenti snapu, tai be vertėjo neišsiverstų. Turi juodą brolį, su kuriuo nepalaiko jokių santykių ir jo gėdijasi. Bėda ta, kad mūsuose gandras sėdi tik nuo kovo iki rugpjūčio, o daugiau laiko praleidžia užjūriuose.

Taip pat, nors ir deklaruoja baisią ištikimybę bei šeimos vertybes, tačiau atostogauja tuose užjūriuose atskirai nuo žmonos ir vaikų. Be to, yra kerštingas ir, jei negauna mėgstamo lizdo, gali gentainių vaikus prilupti. O kas mėgsta, kad jų vaikus luptų, kad ir proporcingai?

Tai gal karaliumi galėtų būti kurtinys? Kaip nekaip - didžiausias miškų paukštis, gaidžio pusbrolis. Tik baisu, kad jis būtų kurčias kitų problemoms. Dukart per metus (per tuoktuves) jam mėnesiui išmuštų kamščius ir lakstytų uodegą pastatęs po pušynus teksėdamas bei visus puldinėdamas.

Taip pat jis gyvena tokį įdomų sveikuolišką asketišką gyvenimo būdą – žiemą minta vien pušų spygliais, tai jei sugalvotų, kad visi turi sekti jo pavyzdžiu, nes jis geriau žino, kas sveika, būtų ne kažką.

Jei tie didieji tokie netikę, gal lakštingalėlė saldžiabalsė galėtų vadovauti? Ji tikrai moka užliūliuoti klausytojus savo giesmėmis. Ir nesvarbu, kad tos arijos tėra tik detalios instrukcijos Jurgiams, kaip plakti, kinkyti, arti, važiuoti. Na ne, ji vis tik labiau į žemės ūkio ministeriją tinkanti kandidatė.

Tai gal tada varna? Ji protinga, nelinkusi išlaidauti, mėgsta klasikinius aprėdus (juoda su pilku). Aršiai gina savo vaikus, tai gal gins ir savo pavaldinius.

Nebijo stipresnių ir didesnių patampyti už uodegų. Bet iš kitos pusės, ji pagarsėjusi vagilė ir manipuliatorė. Juk ji visiems apskelbė, jog šarka yra vagilė, kad pati ramiai galėtų tenkinti savo kleptomaniškus instinktus.

Na, tai gal tada pats sumaniausias, gudriausias – kranklys galėtų būti paukščių karaliumi? Jis gudresnis ir už varną, baigęs buhalterinius kursus (moka skaičiuoti iki 4), moka puikiai mobilizuoti gentainius, kai užpuola priešas ar randa maisto.

Mėgsta įvairius netradicinius žaidimus (mėtyti akmenukus, voliotis sniege, žaisti pagaliukais). Turtingas - miškuose turi kriauklių ir pusbrangių akmenų slėptuves. Turi geriausią uoslę. Tiesa, su nepatikusiais ir nepaklusniais jis gali labai lengvai susidoroti.

Taip pat turėtų truputį gąsdinti jo potraukis lavonams bei neatskleistos sąsajos su įvairiomis satanistų organizacijomis.

Sunku su tais paukščių valdovais. Gal teisingai dainavo Neringa savo dainuškoje – nereikia paukščiams jokių karalių, jie puikiai ir be jų apsieina. O mums reikia. Ir mums reikia gero. Tai linkiu išsirinkti tikrai gerą „karalių“. 

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.