Gyvenimas

2019.05.08 19:35

Aukojame atsidūrusiems bėdoje ar sukčiams: kaip pasitikrinti?

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2019.05.08 19:35

Paramą ir labdarą sunkiai besiverčiančioms šeimoms ar nelaimės ištiktiesiems žadantys paramos bei labdaros fondai bei viešosios įstaigos kartais kelia daugiau abejonių nei pasitikėjimo – žiniasklaidoje pasirodo vis daugiau publikacijų apie galimai neskaidriai jų vykdomą veiklą. Kaip neapsigauti ir neatiduoti savo pinigų tiems, kurie pelnosi iš svetimo vargo?

LRT Tyrimų skyriaus žurnalistai visai neseniai atskleidė, kad juodi debesys temdo garsaus labdaros-paramos fondo „Algojimas“ veiklą. Su LRT Tyrimų skyriumi kalbėję buvę fondo darbuotojai tvirtina, kad čia – apstu piktnaudžiavimo vykdant laimėtus projektus ir žmonių suaukota parama. Prabilti ryžosi ir fondo darbuotojai.

Taip pat skaitykite

Į LRT.lt portalo redakciją kreipėsi mergina, papasakojusi labai panašią istoriją, tik susijusią su kitu paramos fondu. Kai balandžio 25-ąją Šalčininkų rajone, Krakūnų kaime siautėjęs gaisras pasiglemžė 89-erių Emilijos namus, padėti pasisiūlė Algimantas Patackas, VšĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“ direktorius.

Redakcijoms išsiuntinėtame laiške, jis prašė ištiesti močiutei pagalbos ranką ir paaukoti pinigų namukui, taip pat pateikė rekvizitus su VšĮ sąskaitos numeriu.

Atsiranda nusivylusių 

Iškart po to į portalo LRT.lt redakciją kreipėsi Agnė Sventickaitė. Ji pažįsta ponią Emiliją asmeniškai ir patikino, kad ponia Emilija šilta, miela moteris, kuriai iš tiesų reikia pagalbos, tačiau neaišku, ar organizacijos, renkančios aukas, vadovas A. Patackas yra visiškai sąžiningas.

Anot merginos, tai ne pirmas kartas, kai jai tenka susidurti su A. Patacku: „Prieš mėnesį Pavilnyje sudegė kaimynės Tatjanos namas. Po nelaimės A. Patackas pasiūlė padėti ir jai. Pasirašęs sutartį su Tatjana, vyras jokios paramos neteikė. Tiesa, kartą siūlė padėti drabužėliais vaikui, tačiau ir drabužių, ir baldų ji jau buvo gavusi iš aplinkinių.“

Tatjanos prašymu A. Sventickaitė vėliau visa tai aprašė socialinio tinklo įraše. Jį paviešinus, su mergina susisiekė A. Patackas, prašęs įrašą išimti ir tvirtinęs, kad aukojama labai mažai. Vis dėlto, kitą dieną atvežė Tatjanai du šimtus keliasdešimt eurų, dalį jų pasiliko sau, kaip fondo administravimo mokestį bei išlaidas už kurą ir kita, o Tatjanai atidavė lygiai du šimtus.

„Kai A. Patackui pasakiau svarstanti galimybę dėl jo elgesio kreiptis į policiją, jis atvežė dar keliasdešimt eurų. Vis dėlto pasiteiravus, ar buvo aukojama trumpuoju numeriu ar „Paypal“ jis jokių duomenų pateikti negalėjo“, – pasakoja A. Sventickaitė. 

Ji paskelbė feisbuke, jog norintys padėti močiutei turėtų pinigus pervesti ne į fondo sąskaitą, o į specialiai močiutei sukurtą paskyrą sutelktinio finansavimo platformoje Gogetfunding.com., kuri sujungta su močiutės dukters sąskaita.

„Įdomu tai, kad vos per kelias dienas sutelktinio finansavimo platformoje yra surinkta per tūkstantį eurų, dar maždaug tiek paaukota per vieną televizijos laidą. Todėl sunku patikėti, jog per fondą „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“, pasak A. Patacko, beveik neaukojama“, – stebisi mergina.

Be to, A. Sventickaitė pasakoja, kad paviešinus įrašą su pagalbos prašymu močiutei Emilijai, su ja susisiekė ir daugiau žmonių, sakiusių, jog iš fondo žadėtos pagalbos nesulaukė.

„Paprašius močiutės istoriją bei prašymą iš fondo puslapio pašalinti, vadovas to daryti neskubėjo“, – apgailestauja A. Sventickaitė.

Po ilgų įtikinėjimų ir žiniasklaidos skmabučių, A. Patackas močiutės dukrai pervedė apie 120 eurų, tačiau išrašą ataskaitą pateikti atsisakė, neva nenorėdamas paviešinti aukojusiųjų duomenų.

Pinigai – tik išskirtiniais atvejais 

Portalui LRT.lt susisiekus su VšĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“ direktoriumi A. Patacku, jis patikino, kad su minėtąja Tatjana yra atsiskaitęs ir visas ataskaitas jai rodęs.

Paieškojus internete, skirtinguose naujienų portaluose galima rasti kelias publikacijas, kuriose nukentėjusieji skundžiasi esantys nusivylę fondo pagalba – gavo ne tai kas žadėta ar iš vis nesulaukė jokios pagalbos. Paklaustas, kodėl jo manymu fondas sulaukia tokių atsiliepimų, jis svarsto, jog žmonės veikiau nori finansinės paramos, o ne daiktų ar paslaugų.

„Kai pasirašome sutartį, pasakome, kad pinigais neremiame. Pagal mūsų įstatus, mes apmokame paslaugas ar nuperkame daiktus, kurių konkrečiu atveju reikia, – sako jis. – Visas ataskaitas mes teikiame buhalteriui, o jis Registrų centrui. Dabar taip pat ruošiame ataskaitas už 2018 m. ir jas pateiksime Registrų centrui.“

Anot jo, nėra paramos fondo, kuris paramą teiktų vien tik pinigais – žmonės aukoja, o fondai perka tai, ko jiems reikia: „Pinigus šeimoms duodame išskirtiniais atvejais, pasirašant pinigų priėmimo aktą. Tatjanai rodžiau išrašus ir ji matė, kaip aukota. Tik viešinti, kiek kas aukoja negalime.“

Teigti, kad fondas iš vis neteikia paramos, negalima, tačiau abejojančių, ar fondas tikrai sąžiningai pateikia visus duomenis ir žadėtą paramą, netrūksta.

„Mokesčių administratorius prižiūri, kad paramos ir labdaros gavėjai pinigus, kuriuos renka labdaros ir paramos tikslais, panaudotų pagal paskirtį. Jei lėšos panaudojamos netinkamai, mokesčių administratorius jas apmokestina. Jei paramos gavėjai deklaruoja, kad renka lėšas vienam objektui, o (paramos tikslais) panaudoja kitam, jos vis tiek nėra mokesčių objektas“, – paaiškina VMI atstovė Rūta Asadauskaitė.

Anot jos, paramos ir labdaros fondai turėtų patys būti suinteresuoti teikti savo veiklos ataskaitas, nes kitaip rizikuoja prarasti aukotojų pasitikėjimą. Vis dėlto, metų gale paramos gavėjų statusą turinčios organizacijoms ar įstaigoms privaloma teikti Registrų centrui finansinę ataskaitą, kuri skelbiama viešai.

Raudona spalva – įspėjimas

Ar juridinis asmuo arba įmonė pateikė ataskaitą, galima pamatyti prisijungus registrų centro internetiniame puslapyje ir skiltyje „Juridiniai asmenys“ pasinaudojus vieša juridinių asmenų paieška, patikina Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.

„Ši paieška yra vieša ir ja pasinaudoti galima ir neregistruotiems lankytojams. Šioje paieškoje kiekvienas gali patikrinti ar fondas, asociacija ar įstaiga teikia metines finansinės atskaitomybės ataskaitas Registrų centrui ir laikosi pareigos.

Paieškos rezultatuose raudonai išryškinti juridiniai asmenys, įstaigos, organizacijos ar fondai, ilgiau nei 12 mėnesių Registro tvarkytojui nepateikę metinės finansinės atskaitomybės dokumentų“, – portalui LRT.lt sako M. Samkus.

Raudona spalva paieškos laukelyje, jo teigimu, gali būti tam tikras įspėjimo signalas susidomėjusiems asmenims, kad galbūt tam tikras fondas ar organizacija ne iki galo atsiskaito už savo veiklą.

„Fondų, kurie teikia ataskaitas Registrų centrui dokumentai yra viešai prieinami. Neturint prisijungimų registrų centro svetainėje, juos tai pat galima pamatyti. Tačiau jei jie nepateikti, tikimybė, kad yra tam tikras pavojus išlieka – vadinasi, fondas, asociacija ar įstaiga, dėl tam tikrų priežasčių nenori atskleisti duomenų apie savo veiklą ir nesilaiko įstatyme numatytos tvarkos“, – priduria jis.

Savo veiklą slepia dauguma

Anot jo, iš bendrojo labdarą ir paramą teikiančių asociacijų, viešųjų įstaigų ir fondų skaičiaus už 2017 m. (už 2018 m. ataskaitų teikimas dar nepasibaigė) yra atsiskaitęs ne itin didelė dalis turinčiųjų paramos gavėjų statusą.

„Su šiuo statusu suteikiamos ir tam tikros mokestinės legvatos. Norintiems jį išlaikyti aktualu teikti ataskaitas Registrų centrui, nes kitaip statusą galime panaikinti. Vien peržvelgus 2017-ųjų duomenis, minėtasis statusas panaikintas daugiau nei 2000 jo turėtojų. Atgauti jį galima ne anksčiau nei po metų, pateikus visus reikalingus dokumentus“, – pasakoja M. Samkus.

Jo teigimu, teoriškai, jei per numatytą terminą nepateikiama ataskaita, palaukiama mėnesį ir statuso turėtojui registruotu laišku siunčiamas įspėjimas su priminimu. Jei gaunamas patvirtinimą, kad laiškas buvo pristatytas, tačiau atsakymo Registrų centras nesulaukia, po dviejų mėnesių gali būti inicijuojamas paramos gavėjo statuso panaikinimas.

„Taigi jei laiku nepateikiamos ataskaitos, po trijų mėnesių galima inicijuoti statuso atėmimą, tačiau tokį statusą turinčiųjų šiuo metu yra tiek daug, kad fiziškai nespėjame visų sukontroliuoti.

Dažnai nelengva surasti asmenis, vadovus, kuriems turėtume įteikti registruotą laišką su įspėjimu, o jei patvirtinimo apie pristatytą laišką negauname, teisiškai neturime teisės pradėti statuso panaikinimo procedūros. Taigi yra nemažai niuansų, kurie apsunkina statuso panaikinimą paramos gavėjams, tad šis skaičius nėra toks didelis, koks galbūt galėtų būti“, – sako Registrų centro atstovas.

VšĮ „ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“ ataskaitų už ankstesnius metus pateikusi nebuvo ir teksto publikavimo dieną Registrų centro paieškoje išskirta raudona spalva.