Gyvenimas

2019.05.07 21:13

Penkis vunderkindus užauginusi Amerikos lietuvė: meilės vaikams nereikia paversti matematika

Audinga Satkūnaitė, LRT.lt2019.05.07 21:13

Lietuvoje gimusi, tačiau nuo jaunystės JAV gyventi Foreli Kramarik su vyru susilaukė penkių vaikų. Ji sukūrė savo ugdymo sistemą, kurią naudojo vietoj tradicinės, todėl visos šeimos atžalos didžiąją laiko dalį mokėsi namuose. „Didžiausia tėvų klaida yra pernelyg didelis troškimas turėti tobulus vaikus“, – sako Amerikos lietuvė.

Vunderkindais yra vadinami vaikai, kurie maždaug iki 10 metų amžiaus parodo tokius veiklos rezultatus, kokiais gali pasigirti tik absoliutų meistriškumą tam tikroje srityje įvaldę suaugusieji. Visi penki Kramarik šeimos vaikai pasižymi puikiai išreikštais talentais įvairiose meno, mokslo ir kultūros srityse. 

F. Kramarik dukra Akiane savarankiškai piešti išmoko būdama 4 metų, o tapyti pradėjo šešerių. Ji būdama aštuonerių nutapė pasaulinį pripažinimą pelniusį Kristaus paveikslą ir tapo pasaulyje pirmąja ir vienintele tokio amžiaus vunderkinde realizmo dailėje ir poezijoje. Moters sūnus Ilia vadinamas jauniausiu pasaulyje filosofu ir yra išleidęs ne vieną savo kūrybos knygą.

Tėvų klaida – noras turėti tobulus vaikus

Anot F. Kramarik, pagrindinis dalykas, kuris turėtų rūpėti kiekvienai mamai, gimus kūdikiui, ar jis yra gyvas. Deja, ne visiems vaiko atėjimas į pasaulį, atneša vien džiaugsmą, kai kuriems – ir ašarų, nes atžala gali turėti vienokių ar kitokių fizinių negalių.

„Mes savo vaiką turime priimti kaip dovaną ir nesitikėti, kad dovanos dėžutėje bus tiksliai tai, ko mes trokštame, tikėjomės ar laukėme. Kada gauname dovaną ir ją išpakuojame, mums turi būti didelė staigmena tai, ką mes pamatome viduje“, – sako F. Kramarik.

Jos tikinimu, pati didžiausia tėvų klaida yra pernelyg didelis troškimas turėti tobulus vaikus.  

„Kuo mažiau iš vaiko tikėsimės ir kuo daugiau gerbsime jį kaip žmogų ir nepakartojamą kūrinį, tuo jis bus laimingesnis. Tuo laimingesnė bus mūsų šeima, visuomenė ir pasaulis“, – tikina F. Kramarik.

Anot jos, dauguma tėvų pamiršta tai, kad lavinti vaiko dvasią yra ne jų darbas, nes vaikai į pasaulį ateina jau būdami dvasingi.

„Mūsų pareiga yra netrukdyti jiems gyventi, tai yra kuo mažiau kištis į jų dvasinį gyvenimą. Vaikai maždaug iki septynerių metų labai gerai prisimena savo tikruosius namus, kuriuos aš vadinu rojumi. Gal kiti juos prisimena kitokiu pavadinimu. Tačiau tie namai visada glūdi mūsų viduje“, – įsitikinusi penkių vunderkindų mama.

Dažniausiai visuomenė sėkmės ieško kažkur toli, tačiau didžiausia sėkmė, pasak F. Kramar, yra vaikas, kuris bus laimingas, žinodamas, kad jis bet kada galės kreiptis į savo tėvus.

Moteris neslepia, kad jos gyvenime netruko iššūkių ir sunkumų, o didžiausias jų buvo paramos neturėjimas. F. Kramar tikinimu, ji Amerikoje savo penkis vaikus augino praktiškai viena, be giminių pagalbos rankos.

„Mano vaikai dažnai sirgo. Tokie sunkumai buvo pradžioje. Vėliau gyvenimas pateikė asmeninių išbandymų. Tačiau stebėdama kitas šeimas supratau, kad iš tiesų laimė nėra sunkumų nebuvimas. O tai, kad mes visi jais galime pasidalinti“, – pabrėžė Amerikos lietuvė.

Pasak jos, geriausia dovana, kurią tėvai gali suteikti savo vaikams yra tai, kad jie turėtų galimybę įvardinti, ką jie turi. Toks būdas gali padėti išspręsti ir konfliktines situacijas šeimoje.

„Kai vaikas įvardins, ką jis turi, tikrai pradės vertinti ir gerbti tai, kas jį supa“, – tikino F. Kramar.

Rasdavo laiko kiekvienam vaikui

Amerikos lietuvės auklėjimo sistema paremta ugdymu namuose. Anot moters, ji lavinimo sistemą labai kruopščiai sukūrė kiekvienam vaikui individualiai, atsižvelgdama į jų įgimtus gebėjimus. F. Kramar rasdavo laiko kiekvienam vaikui, o jų lavinimas buvo ilgus metus trukęs darbas.

„Aš visus savo vaikus įtraukdavau į namų ruošos darbus. Mano patarimas vietoj to, kad tėvai vaikus vestų į būrelius, surastų tokių žmonių, kurie yra ypatingi ir norėtų perteikti savo žinias jų atžaloms. Mums reikia mokinti vaikus kurti. Jeigu mes turėsime kalendorius, kur kiekvieną valandą bus pažymėtas užsiėmimas, būrelis ir t.t., reikš kūrybos nutraukimą. Man atrodo, kad mūsų visuomenėje trūksta spontaniškumo ir gyvybės“, – kalbėjo F. Kramar.

Ji prisipažino ir pati neišvengusi auklėjimo klaidų, o viena didžiausių įvardina –  kitų klausymą. Anot moters, svarbiausia yra pasikliauti savo širdimi, dvasia ir instinktais.

Keturi F. Kramar vaikai jau yra suaugę, tačiau iš jų moteris nuolatos jaučianti grįžtamąjį ryšį. Tačiau dėl to ji visų nuopelnų sau neprisiima ir sako, kad ne mažesnį indėlį įnešė ir jos vyras, kuris buvo visiškai atsidavęs šeimai.

„Vaikai nori būti kartu su manimi, mane gerbia, laukia mano patarimų, nuomonės, nori mokytis iš manęs ir toliau. Tačiau ne visi tėvai gauna grįžtamąjį ryšį. Ir taip gali nutikti ne dėl to, kad jie blogai auklėjo savo vaikus. Galbūt nuotolis tarp vaikų ir tėvų yra nulemtas iš „viršaus“ ir tai dar viena gyvenimo pamoka“, – tikino F. Kramar.

Anot jos, tėvai yra tarsi sodininkai, kurie iš anksto nežino, ką jie išaugins. Be to, ne visi kantrūs išlaukti, kas išaugs iš sėklos: vieniems pakanka keleto metų, kitiems reikia laukti ir 15, ir 20 metų.

Vyras vaiko gimimui nėra ruošiamas

Pasak F. Kramar, viena pagrindinių klaidų, kurią daro jaunos mamos, yra tai, kad jos pamiršta savo vyrą ir visą dėmesį skiria vaikui.

„Tačiau vyras tokiai situacijai nėra paruošiamas. Daugiausiai skyrybų, gimus vaikui įvyksta, kol jam sukanka 5–6 metai. Vyrai po tokios patirties dažniausiai nebeatsigauna. O jie tiesiog trokšta savo žmonos meilės, romantikos ir klaida yra to nesuvokti“, – sakė penkių vaikų mama.

F. Kramar ir savo šeimoje neišvengė konfliktinių situacijų, tačiau, anot moteris, jos yra neišvengiamos. Jos įsitikinimu, esminė pamoka – gebėjimas sugyventi įvairiomis sąlygomis ir su įvairiais charakteriais. 

Lektorės teigimu, tėvų pareigos pamatas yra pagarba vaikams ir jų matymas kaip suaugusių žmonių. Be to, šeimoje reikia sudaryti sąlygas, kad kiekvienam vaikui būtų skirta laiko.

„Man visada atrodė, kad skubėjimas sutrumpina mūsų laiką. Aš jo rasdavau, kad su kiekvienu vaiku išeičiau į gamtą, išklausyčiau jų mintis apie gyvenimą, nusiskundimus, užsirašyčiau jų mintis. Žiūrėkite į laiką kažkaip kitaip, juk visi turime 24 valandas. Mes stengiamės į meilę žiūrėti labai matematiškai. Bet laikas labai trukdo meilei“, –  atviravo F. Kramar.

Ugdymo specialistė, lektorė F. Kramarik apie tai, kas užaugina vaikus genijus, kalbėjo per konferenciją „Sveika ir laiminga mama“.