Gyvenimas

2019.05.09 12:41

Klausos negalią turinti Monika: supratę, kad negirdžiu, žmonės bando pasprukti

LRT.lt2019.05.09 12:41

Girdintysis dažnai sutrinka supratęs, kad susidūrė su kurčiuoju – klausos negalią turinti Monika Kumžaitė nuo vaikystės patenka į tokias situacijas. „Žmonės bando pasprukti, bet aš noriu pabendrauti“, – sako ji. Girdintieji taip pat neretai įsitikinę, jog kurtieji nemoka lietuvių kalbos, tačiau tai – netiesa.

Monika Kumžaitė – studentė, kurčiųjų teisių aktyvistė, mėgsta savanoriauti ir leistis į tolimas keliones. Negirdi nuo gimimo, tačiau bendrauja gestų kalba arba rašydama lietuviškai.

Pasak pašnekovės, kai visuomenė kurčiuosius vadina kurčnebyliais, tai žemina – juk klausos negalią turintys žmonės turi savo kalbą. Tačiau gestų kalbą moka retas, tad susikalbėti su klausos negalią turinčiu žmogumi dažnai padeda vertėjas. Klaida, kurią daro daug žmonių kalbėdami su kurčiuoju per vertėją – žiūri ne į tą, su kuriuo kalbasi, o į tą, kuris verčia.

„Jeigu girdintysis žiūri į gestų kalbos vertėją, atrodo, kad kurčiasis yra tuščia vieta. Pokalbyje svarbiausi esate jūs ir vertėjas, o kurčiasis lieka nuošalyje“, – sako ji.

Jeigu vertėjo šalia nėra, visada galima pasitelkti ir kitas priemones. Pavyzdžiui, tai, ką norima pasakyti, užrašyti raštu. Pasak Monikos, girdintieji dažnai galvoja, jog kurtieji nemoka lietuvių kalbos, tačiau taip nėra – Lietuvoje gyvenantys kurtieji supranta rašytinę kalbos formą.

„Girdintiesiems nereikia bijoti bendrauti su mumis. Jie gali užrašyti ant lapelio arba surašyti telefone. Taip gali vykti jų pokalbis. Taip pat – susigestikuliuoti“, – kalba pašnekovė.

Taip pat skaitykite

Ir nors didžioji dalis visuomenės nesupranta gestų kalbos ženklų, galima naudotis paprastais ženklais, suprantamais visiems net ir užsienyje. Pavyzdžiui, norint atsiprašyti, užtenka parodyti abu į priekį vertikaliai ištiestus delnus. „Tai lengvesnė forma parodyti, nei susigestikuliuoti tikrąja gestų kalba“, – sako ji.

Anot Monikos, visuomenėje situacija kurčiųjų atžvilgiu gerėja, tačiau jei dauguma mokėtų gestų kalbą – būtų nuostabu.

„Jei [tu] negirdi, girdintis iškart sutrinka, bando pasprukti. Bet aš noriu pabendrauti“, – pažymi ji. Monikos nuomone, dažnai taip nutinka dėl to, nes žmonės nežino, kaip pakliuvus į tokią situaciją elgtis. Į tokias situacijas, kai žmonės pabėga, pašnekovė sako pakliuvusi daugybę kartų – ir nors girdinčiajam gali pasirodyti kitaip, kurčiasis viską supranta.

Bendraudami su žmogumi, turinčiu klausos negalią:

– prisiminkite, kad kurtieji nėra nebyliai – jie kalba gestais,

– bendrauti galite su vertėjo pagalba, tačiau žiūrėkite į pašnekovą, o ne vertėją,

– nesprukite supratę, kad žmogus negirdi – tai, ką norite pasakyti, galite ir užrašyti ant lapo ar telefone,

– sutikę sunkiai girdintį žmogų kalbėkite aiškiai, lėčiau nei įprasta, žiūrėkite į akis,

– atsipalaiduokite – matykite žmogų, ne jo negalią.

Visas pokalbis su LRT žurnalistu Deividu Jursevičiumi ir Monika – vaizdo įraše.

Informacinė kampanija „Daugiau pažinimo – mažiau sutrikimo!“ rengiama minint Europos savarankiško gyvenimo dieną (gegužės 5-ąją). Šią dieną žmonių su negalia bendruomenė visoje Europoje primena, ko reikia, kad turintieji negalią būtų visaverčiai ir savarankiški visuomenės dalyviai.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Nuo gimimo negirdinti Monika: nesame „kurčnebyliai“, tik bendraujame kita kalba