Gyvenimas

2019.05.20 07:10

Specialistai apie gazuotus gaiviuosius gėrimus: padaryti žalos gali net mineralinis vanduo

LRT TELEVIZIJOS laida „Vartotojų kontrolė“, LRT.lt2019.05.20 07:10

Gaivieji gėrimai turėtų gaivinti, tačiau tai padaro tik maža jų dalis. Cukrus, saldikliai, dažikliai, kofeinas ne tik neatgaivina, bet ir kenkia sveikatai. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ specialistai teigia, kad gausiai ir dažnai vartodami gaiviuosius gėrimus rizikuojate ne tik apsinuodyti – kai kurie šiuose produktuose esantys ingredientai gali sukelti net vėžį.

Atšilus orams prasideda ir gaiviųjų gėrimų sezonas. Vieni gaivinasi vandeniu, kiti – sultimis, o treti renkasi gazuotus gaiviuosius gėrimus. Jų pasiūla parduotuvėse – milžiniška. Kaip išsirinkti, kai du litrai gėrimo kainuoja pigiau, nei viena maža skardinė?

VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ vadovas Romas Apulskis teigia, jog didelę gėrimo kainos dalį sudaro visai ne gamybiniai kaštai – didieji prekės ženklai daugiausia investuoja į reklamą, dėl to prekės savikaina ir auga.

Produktų receptūros patentuojamos, ypač didžiųjų prekių ženklų, tačiau jų šešėlyje nori pasimaudyti ir kiti, tad gamina pigesnes jų versijas ir pavadina panašiai, pavyzdžiui, gaivųjį gėrimą „Coca-Cola“ – kola. Jie dažnai būna saldinami ne cukrumi, o saldikliais, ir neturi jokios energinės vertės.

Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyr. specialisto Jono Valutos, saldiklis atsirado tik XIX amžiuje ir nebuvo skirtas produktui atpiginti: „Tai kita maisto forma, suteikianti saldumo. Įvairių sveikatos sutrikimų [turinčios žmonių] grupės negali vartoti cukraus, saldikliai jiems – alternatyva saldumui pajusti.“

Perkant gėrimą reikėtų pasidomėti, koks saldiklis naudotas gaminant, nes nuo to priklauso, kiek kalorijų turi. Vilniaus kolegijos Maisto technologijos katedros docentas Tomas Makaravičius pataria atkreipti dėmesį ir į etiketę, perskaityti sudėtį. Juk patys populiariausi gėrimai – nebūtinai geriausi.

„Vartotojas turėtų atkreipti dėmesį į maistingumo deklaraciją, kur prie grafos „Angliavandeniai“ yra nurodyta „Iš kurių cukrų“. Tai praneša apie gėrimo kaloringumą, nes 100 gramų cukraus yra apie 400 kilokalorijų“, – aiškina J. Valuta.

Jeigu karštą vasaros dieną nuspręsite atsigaivinti gėrimu, kuriame gausu sintetinių saldiklių – labai nusivilsite, nes tokie gėrimai sukelia tik dar didesnį troškulį.

„Atsigėrę po 20 minučių pajusime nelabai malonų skonį. Jį suteikia maisto priedai, išsiskiriantys dėl seilių. O cukrus užmaskuoja šį nemalonų skonį. Dirbtiniai saldikliai didina troškulį, norisi gerti vėl, žmogus niekaip neatsigeria“, – sako mitybos specialistas prof. Rimantas Stukas.

Pasak profesoriaus, geriausias pasirinkimas norintiems atsigaivinti – paprastas vanduo. O statistika rodo, kad jo per parą lietuviai išgeria vos litrą arba dvigubai mažiau, nei patariama.

Vėmimas, viduriavimas, mutacijos ar net vėžys

Reikia suvokti skirtumą – klasikiniai saldikliai, kaip cukrus ir medus, turi silpnesnį poveikį, o intensyvieji saldikliai, kurių cheminė reakcija intensyvesnė, naudojami, kad produktas būtų mažesnės energinės vertės, aiškina R. Apulskis.

Tad minėtų intensyvių saldiklių reikėtų nepadauginti, nes organizmo reakcija gali būti ne itin maloni: viduriavimas, vėmimas, kūnas gali pradėti šalinti jį ir per odą. O jei gėrimus su saldikliais vartojate gausiai ir dažnai, pasekmės gali būti dar liūdnesnės.

„Yra duomenų, kad žinomiausias sintetinis saldiklis sacharinas gali pasižymėti kancerogeninėmis savybėmis. Tam tikri dirbtiniai saldikliai pasižymi ir mutageniniu poveikiu. Be abejo, klinikiniai tyrimai buvo daromi su pelėmis arba kitais žinduoliais“, – pasakoja T. Makaravičius.

Anot R. Stuko, saldikliai gali sukelti ir vėžį, ir apsigimimus, ir mutacijas, tačiau viskas priklauso nuo suvartojamų dozių. Dėl to ekspertai itin susirūpinę dėl gėrimų su dideliais saldiklių kiekiais.

„Jeigu geriame gėrimą, kurio sudėtyje yra daug sintetinių medžiagų, tai nereiškia, kad juo apsinuodysime – bet kokiu atveju sintetinių medžiagų turi būti dedama tiek, kiek leidžiama. Tačiau nustatyta vieno maisto priedo koncentracija, antro, trečio. Kai viename produkte jų daug, suma išeina didesnė. Suminė priedų koncentracija nėra nustatyta“, – aiškina jis.

Būtent dėl šios priežasties renkantis gėrimą būtina atsižvelgti, kiek jame maisto priedų, ir rinktis tą, kuriame jų – kuo mažiau.

Anot J. Valutos, visi saldikliai ir priedai, kuriuos leidžiama naudoti gaminant maisto produktus, nėra kancerogenai – yra atlikti rizikos vertinimai ir jie tikrai tinkami vartoti. Ir nors ekspertai ramina, kad parduotuvių lentynose – tik patikrintos, saugios vartoti prekės, gaivieji gėrimai mūsų organizmui neturi absoliučiai jokios naudos.

Vartotojas galėtų paklausti – jeigu nerekomenduojama, tai kodėl gaminama? Tačiau, anot R. Stuko, apsispręsti turi pats vartotojas – juk jei niekas nepirks, tai niekas ir negamins: „Todėl svarbu pagalvoti, ką geriame, studijuoti etiketes ir rinktis tokį gėrimą, kuris sveikatai bent jau nepakenktų.“

Taip pat R. Stukas ironiškai priduria – vertingiausias įvairiausių skonių gazuotų gaiviųjų gėrimų komponentas būna pagrindinis, o tai – paprastas vanduo.

Kai kuriais atvejais kenkia ir gazuotas mineralinis vanduo

Gaivieji gėrimai susideda ne tik iš vandens ir cukraus ar saldiklio. Juose gausu ir dažiklių, ir kofeino, ir daug kitų medžiagų. Visiems papildomiems priedams ypač jautrūs vyresnio amžiaus žmonės, turintys medžiagų apykaitos problemų, ir maži vaikai.

Būtent todėl ir energiniai gėrimai, kuriuose gausu kofeino, yra parduodami tik pirkėjams, sulaukusiems 18-os metų. Tačiau, pasirodo, kofeino galima rasti ir paprastuose gaiviuosiuose gėrimuose.

Dažikliai – ne visada sintetiniai, o vartodami gaiviuosius gėrimus, prisotintus angliarūgštės, galite pakenkti savo gleivinei, ypač, jei anksčiau jau turėjote panašių problemų. Tiesa, tai galioja ne vien gaiviesiems gėrimams su saldikliais, bet ir paprasčiausiam mineraliniam vandeniui.

„Jeigu gleivinė pažeista ar yra opų, tikrai nereikėtų gerti tokių gėrimų. Jie gali dirginti, sukelti eroziją. Jeigu žmogus serga širdies, kraujagyslių ligomis, angliarūgštės prisotintas mineralinis vanduo trukdo kraujui pasiimti deguonį“, – perspėja R. Stukas.

Ir nors mineralinis vanduo iš visų gaiviųjų gėrimų atgaivins geriausiai, svarbu žinoti, kad parduotuvėje parduodamas vanduo gali būti labai skirtingas.

Anot J. Valutos, reikėtų atkreipti dėmesį, ar ant mineralinio vandens pakuotės įvardyta kategorija – natūralus mineralinis vanduo. Taip pat svarbu, ar nurodytas gręžinio numeris, esantys mineralai. Iš žemės gelmių gaunamas natūralus mineralinis vanduo – ne tas pats, kas aromatizuotas stalo vanduo.

Dar viena kategorija – paprastas vanduo, supilstytas į butelius. Tokio vandens gamintojai negali vadinti nei mineraliniu, nei stalo. O jam keliami reikalavimai yra tokie patys, kaip ir paprastam vandeniui iš jūsų namų čiaupo.

Arbatos gėrimas – kombučia – ir atgaivins, ir suteiks naudos

Jei norisi atsigerti ko nors gardaus, tačiau sveiko, viena iš alternatyvų – kombučia. Tai vėl į madą sugrįžęs arbatos grybo gėrimas.

Pasak kombučios gamintojo Lauryno Sužiedėlio, tai itin senas gėrimas. Kilmės šalis – Kinija, kurioje ypač plačiai auginama arbata. Kombučia vartota net ne dėl skonio, o sveikatai pagerinti. Joje gausu naudingų medžiagų: antioksidantų, probiotikų, įvairių rūgščių. Kombučios gėrimas ypač pagerina virškinimą.

Kombučios gamybos procesas paprastas, bet subtilus. Gamindami šį gėrimą taip pat neišvengsite cukraus, tačiau dalis cukraus gaunama iš natūralių ingredientų, pavyzdžiui, vynuogių. Kombučios skonių įvairovė – itin plati.

Žinome ir kitą panašiai gaminamą gėrimą – girą. Tiesa, rinkdamiesi šį gėrimą parduotuvėje taip pat turite būti atidūs, nes pirkdami neapdairiai vietoj tikros giros galite įsigyti beveik nieko bendro su ja neturintį gėrimą.

Tikroji gira gali turėti iki 1,2 proc. alkoholio. Visai kas kita – giros gėrimas, pagamintas iš giros koncentrato ir cukraus. O giros skonio gėrime nėra net giros koncentrato – jame tik giros skonio medžiagos.

Jeigu norite gaivios giros su gyvomis bakterijomis, teks ją gamintis namie arba ieškoti gamintojų, kurie girą gamina pagal senąsias technologijas.

„Bet jos trumpas galiojimo laikas. Su tokiu produktu sunku patekti į prekybos centrą. Jį būtų galima tiekti, bet jis būtų labai brangus, nes išbrangtų gamyba, didelė dalis sugestų, būtų daug atliekų“, – aiškina R. Apulskis.

Būtent su tokiais iššūkiais susiduria ir kombučios gamintojai. Šį arbatos gėrimą reikia laikyti šaldytuve, 2–6 laipsnių temperatūroje, nes jame nėra konservantų. Taip pat L. Sužiedėlis ramina, kad kombučioje, kaip ir giroje, matomos plaukiojančios nuosėdos – geras ženklas. „Tai reiškia, kad gėrimas yra nepasterizuotas, gyvas“, – tikina jis. Gerųjų bakterijų pilnas gėrimas ne tik atgaivins, bet ir bus naudingas sveikatai.

Kaip pasigaminti kombučios namuose – laidos „Vartotojų kontrolė“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Vartotojų kontrolė. Invazinės grožio procedūros: įprastas reiškinys ar pavojingas pinigų švaistymas?