Gyvenimas

2019.04.30 11:12

Lietuvoje gyvenanti indonezietė: gyvenimas Vilniuje įkvėpė netikėtai veiklai

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“2019.04.30 11:12

Indonezietė Nelden Djakababa Gericke prieš kelerius metus naujuosius namus rinkosi tarp Vilniaus ir Ankaros. Lemtingu tapo vaizdinys – kuriame mieste norėtų auginti mažylį. Nelden su šeima čia – jau ketverius metus ir teigia susikūrusi viską, ko pasiilgsta iš gimtosios šalies.

Indonezietės Nelden virtuvėje gimtosios šalies patiekalai ruošiami ne kasdien, tačiau dažnai, ypač kai čia susirenka visi Lietuvoje gyvenantys Nelden tautiečiai. Maistas, tikina moteris, Indonezijoje skiriamas ne tik kūnui, bet ir širdžiai, o čia jis labai atspindi tai, ką ji vadina gimtaisiais namais.

„Kai tik atvykau į Vilnių, tai buvo 2015 – aisiais, beveik metus nesutikau nė vieno indoneziečio. Baigiantis metams, galiausiai pradėjau sutikti vieną kitą. Dabar mūsų yra devyni visoje Lietuvoje. Aštuoni Vilniuje, vienas Druskininkuose“, – pasakoja Nelden.

Ji gimė šalia Indonezijos sostinės Džakartos esančiame nedideliame miestelyje Bogor. iš Indonezijos, gavusi puikią akademinę stipendiją, pirmiausia išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas.

Ten ji po kelerių metų draugystės per atstumą galėjo būti kartu su savo vaikinu Detlefu, vėliau tapusiu jos vyru. Į Lietuvą atvyko dėl vyro darbo – jis dirba Gėtės instituto direktoriumi, o prieš kelerius metus šeima galėjo rinktis – vykti į Ankarą Turkijoje ar į Vilnių.

Indonezietė žinojo, kad Lietuva egzistuojanti, tačiau apie Vilnių tuomet išgirdo pirmą kartą, o suieškoti internete vaizdai jai pasirodę gražūs. Tuo metu pora laukėsi sūnaus, šiandien Vilniuje lankančio darželį.

„Bostone turėjome gerų draugų ir vienas iš jų paklausė, kur, pažvelgus į Vilniaus ir Ankaros nuotraukas, įsivaizduočiau save stumiančią vaikišką vėžimėlį? Man buvo aišku, kad tai Vilnius – mačiau daug atvirų viešų erdvių, šaligatvių, tinkamų vežimėliui.

Ir čia yra medžių. Tai gali skambėti juokingai ar labai paprastai, bet čia yra medžių. Aš norėjau, kad mano sūnus žinotų, kas tai yra, todėl man tai buvo svarbu“, – pasakoja Nelden.

Ji teigia vertinanti Vilniaus mažumą ir švarų orą. Ji daug domėjosi Lietuvos istorija, ir sako, nelengva istorija padariusi lietuvius stipriais, tačiau kartu davusi ir vidinio sunkumo bei atsargumo.

Lietuva ir Indonezija, sutinka Nelden, esančios be galo skirtingos šalys. Jai priprasti čia turbūt padėję tai, kad pati Indonezija esanti itin didelė ir įvairi, sudaryta iš septyniasdešimties tūkstančių salų, savo išsidėstymo pločiu užimančių panašiai tiek, kiek Europa.

Skirtingomis kalbomis kalbama, skirtinga kultūra puoselėjama ne tik skirtingose, bet kartais ir vienoje saloje.

Nelden tvirtina vertinanti tarsi natūralų indoneziečių gebėjimą gyventi tarp skirtingų aplinkybių ir tikina – ši patirtis jai padėjusi įsikuriant įvairiuose pasaulio kampeliuose.

Džakarta moteris sako galinti apibendrinti trimis žodžiais – draugai, maistas ir šeima.

„Maistu galima pasirūpinti, naujų draugų radau čia, artimųjų Indonezijoje, žinoma, pasiilgstu, bet čia turiu savo šeimą. Taigi visuomet galima rasti ir susikurti namus geriausius, kokius tik gali, būdu. Šiuo metu jie yra čia, Vilniuje“, – patikino moteris.

Beje, Nelden pagal išsilavinimą – psichologė, daug metų dirbo padėdama traumas patyrusiems, nuo stichinių nelaimių nukentėjusiems žmonėms ir sako šį darbą be galo mėgusi dėl būtent galimybės padėti. Tačiau prisipažįsta – toks darbas nebuvo ir iš lengvųjų – psichologai nėra superžmonės ir abejingi likti matomiems skauduliams negali.

Nelden pamena turėjusi išmokti sustoti ir pasirūpinti savimi. Vienu iš būdų tapo moters laisvalaikis – ji ėmė kurti juvelyriką, naudodama senus nebenaudojamus daiktus, kaip pavyzdžiui, laikrodžių detales. Daug įkvėpimo Nelden gavo būtent Lietuvoje, stebėdama Vilniaus senamiesčio motyvus.

„Manau, kad mūsų gyvenimas čia įkvėpė ir kūrybinių dirbtuvių seriją, kurioje bandau sujungti juvelyrikos kūrimą, naudojant paprastus metodus ir kai kuriuos psichologinius pratimus. Tai yra dvi mano aistros. Dar yra trečioji – istorijų rašymas, – pasakoja indonezietė.

Psichologės darbo, neslepia Nelden, ji pasiilgsta, tačiau netrukus žada tvarkytis dokumentus, reikalingus jos profesinei praktikai Europoje. Spalį Nelden su šeima planuoja atversti naują gyvenimo puslapį – greičiausiai vyks į Vokietiją.

Lietuva, sako, jai visada pirmiausia liks ta šalimi, kur jos sūnus išmoko vaikščioti ir kalbėti, o ji galėjo mėgautis jo augimu.

Visas reportažas – laidos įraše (nuo 20 min. 57 sek.) 

„Labas rytas, Lietuva“. II dalis. Pirmasis šalyje tortų turnyras