Gyvenimas

2019.05.03 05:30

Ypatingą dukrą auginantis vyras ryžosi paramos žygiui: mina dviratį iš Anglijos į Lietuvą

Audinga Satkūnaitė, LRT.lt2019.05.03 05:30

„Kai būna sunku, sustoju, išsitraukiu iš kuprinės dukrytės nuotrauką, pasižiūriu ir pagalvoju: „Aš tavęs nenuvilsiu. Aš galiu“, – sako emigrantas Tautvydas Piragis, kuris šį penktadienį iš Didžiosios Britanijos dviračiu pajudės į Lietuvą. Jau antrajame paramos žygyje vyras žada įveikti daugiau nei 2700 kilometrų. Taip jis siekia atkreipti visuomenės dėmesį į Dauno sindromą.

Žygio finišas – gimtuosiuose Anykščiuose

T. Piragiui žygis iš Anglijos į Lietuvą dviračiu šiais metais bus antrasis. Pirmą kartą mintis apie tokią galimybę jam šovė prieš ketverius metus.

„Kai į Angliją atvažiavo žmona su Kamile, aš jai užsiminiau, kad noriu minti dviračiu į Lietuvą. Tada ji pagalvojo, kad aš juokauju. Pasižiūrėjau, kiek man reikėtų nuvažiuoti kilometrų, ir leidausi į kelią“, – entuziastingai kalbėjo T. Piragis.

Po pirmojo paramos žygio jis įsitikino, kad viskas yra įmanoma. Netgi nuvažiuoti dar daugiau kilometrų. Kaip ir pernai, T. Piragis į žygį nusprendė leistis panašiu metu: starto ir finišo dienos skirsis tik viena diena. Iš Lutono dviračiu vyras pajudės gegužės 3 dieną 18 val. (Anglijos laiku) ir ketina įveikti maždaug 2770 kilometrų.

O po 15 dienų T. Piragis, kaip ir pernai, finišuos gimtajame mieste – Anykščiuose. Paramos žygio iniciatorius kirsti Lietuvos sieną planuoja gegužės 12 dieną, 12 valandą.

„Būtent tą dieną ir tą valandą Lietuvą pasiekti turime bet kokia kaina. Svarbiausia turėti tikslą, kuris veda į priekį, tuomet ir tie planuojami nuvažiuoti kilometrai atrodo nesunkiai įveikiami. Kai pradedi minti, pajunti tokį malonumą, kad apie nuovargį nė nemąstai. Tai tarsi ištrūkimas į laisvę“, – portalui LRT.lt sakė jis.

Šiais metais T. Piragio žygis bus išskirtinis ir tuo, kad jį nuo namų iki pat finišo stotelės lydės žmona su dukra Kamile.  Pirmą kelionės dieną atstumą nuo Lutono iki Doverio vyras planuoja nuvažiuoti per naktį.

Iš Doverio jis su šeima traukiniu pasieks Prancūziją. O vėliau – be pertraukos T. Piragis maždaug 200 km važiuos iki Olandijos, kur sekmadienio ryte prie žygio prisijungs Andrius Vasiliauskas.

Šįmet vyras nusprendė naudotis tik bendrojo naudojimo automobilių keliais, kuriuose leidžiama važiuoti su dviračiais. Anot pašnekovo, po pernai metų važiavimo dviračių takais pasimokė, nes jais važiuojant vidutinis greitis būna nedidelis, o ir važinėti tenka ratais, todėl sugaištama per daug laiko veltui.

T. Piragis sako, kad į pastarąjį žygį, kaip ir pernai, leisis be specialaus fizinio pasiruošimo. Nors jis mėgsta dalyvauti ir įvairiose labdaros varžybose, kuriose startinis dalyvio mokestis tampa parama įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms. Tuomet tenka įveikti daugiau nei 100 kilometrų.

Žygio metu – renkamos lėšos

Žygio, kurio šūkis: „Galiu daugiau, nei tu manai“, metu taip pat bus renkamos lėšos. Pernai, anot pašnekovo, iždas pasipildė daugiau nei 7 tūkst. eurų, kurie buvo pervesti į Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos sąskaitą. Geradarių paaukoti pinigai buvo panaudoti informacinio filmuko kūrimui. Jis netrukus turėtų pasiekti visuomenę ir galbūt jį bus galima išvysti T. Piragio finišo dieną Anykščiuose.

Vyras patikino, kad šiais metais pinigai bus renkami Susanai Karosas. Klaipėdoje kartu su vyru pastoriumi gyventi švedė taip pat augina Dauno sindromą turinčią dukrytę.

Ši aktyvi moteris daug laiko skiria šviečiamajai veiklai, todėl važinėja po mokyklas ir pasakoja apie Dauno sindromą. Todėl S. Karosas nuspręsta skirti žygio metu surinktas lėšas, kad ji toliau sėkmingai galėtų plėtoti savo veiklą Lietuvoje.

Taip pat skaitykite

T. Piragis kartu su savo bendražygiu taip pat planuoja nemažai savo žygio laiko praleisti Lietuvoje.  Čia jie dviračiu įveiks apie 800 kilometrų ir lankysis Marijampolėje, Šilutėje, Telšiuose, Šiauliuose, Panevėžyje. O pakeliui į Aukštaitijos sostinę užsuks ir į Baisiogalą, kur aplankys šeimą, auginančią Dauno sindromą auginančią dukrą.

Šiais metais ji lanko ketvirtą klasę, o kitąmet peržengs gimnazijos durų slenkstį. Todėl T. Piragis aplankys ir būsimą mergaitės mokyklą, taip pat pabendraus su pradinukais, kurie jį pasitiks ir išlydės iš gimtojo savo miesto.

 „Tikiuosi, kada užaugs vaikai „saulytės“, mane prisimins ir pagalvos, kad ir jie gyvenime gali pasiekti kažką daugiau. Norėčiau, kad jie gyvenime turėtų tikslų ir būti užtikrinti, jog juos gali pasiekti. Svarbiausiai, reikia noro, valios ir užsispyrimo“, – atviravo T. Piragis.

Didžiausia stiprybė – dukra

Pasak vyro, šie metai yra paskutinė galimybė žygio metu jį lydėti žmonai ir mažajai Kamilytei. Kol kas ji lanko bendrojo lavinimo darželį, todėl ir ištrūkti yra paprasčiau, o kitais metais mergaitė eis į pradinukų klasę.

„Taip pat jos pavyzdys gali parodyti, kad Dauno sindromas nėra kažkas blogo. Lietuvoje kol kas tokie žmonės ir vaikai yra diskriminuojami, žeminami, patiria patyčias ar tiesiog yra atstumiami.

Aš garsiai kalbu apie užsienio šalių patirtį, kur Dauno sindromą turintys žmonės yra mylimi ir apgaubti dėmesiu. Suaugusiems yra suteikiamos darbo vietos, vaikai mokosi bendrojo lavinimo mokyklose“, – kalbėjo T. Piragis.

Jis pasidžiaugė, kad pamažu ir Lietuvoje požiūris į Dauno sindromą turinčius žmones pradeda keistis. Pašnekovas neslėpė šių metų kovo 21 dieną, Pasaulinę Dauno sindromo dieną, net nubraukęs ašarą iš susijaudinimo, kai pamatė, kad socialiniai tinklai miegėte mirgėjo skirtingomis kojinėmis dėvinčių žmonių nuotraukomis.

Taip pat skaitykite

„Aš niekada nesigėdijau savo dukrytės. Ėjau galvą iškėlęs ir sakiau: „Pažiūrėkit, kokianuostabi mano dukra“. Ji turi viena chromosoma daugiau už mus visus. Tai reiškia, kad ji yra ženkliai turtingesnė“, – atviravo T. Piragis.  

Būtent mažoji Kamilė ir yra viena pagrindinių priežasčių neleidžiančių tėčiui pasiduoti. Ir iš jo lūpų net ir numynus daugybę kilometrų neišnyksta šypsena. 

„Kai būna sunku, sustoju, išsitraukiu iš kuprinės dukrytės nuotrauką, pasižiūriu ir pagalvoju: „Aš tavęs nenuvilsiu. Aš galiu“, – prisipažino T. Piragis.