Jeigu kraujagyslių sienelės sveikos, trombams nėra sąlygų susidaryti – dėl visko kalti uždegimai, pažeidžiantys kraujagyslių sieneles, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Jis tikina, kad ne visada ištikus insultui ar infarktui kaltas cholesterolis – atkreipti dėmesį būtina ir į kitus veiksnius.
Širdies ir kraujagyslių bei smegenų ligos pagal mirtingumą – pačios grėsmingiausios, todėl viskas, kas su jomis susiję, žmonėms itin aktualu.
Kraujotakos sutrikimas arterijose nėra lokalus procesas. Pasak A. Unikausko, aterosklerozė paveikia visą kūną – jeigu žmogus rūko ir dėl to, pavyzdžiui, jo kojos nėra tinkamai aprūpinamos krauju, visa tai baigiasi amputacija, ir, negana to, tokiam žmogui labai didelė tikimybė patirti insultą ar infarktą.
Jeigu atsirado simptomas, pranešantis apie kurioje nors kūno arterijoje suprastėjusią kraujotaką, greičiausiai pavojus kyla visam kūnui. „Kraujagyslėse susidaręs trombas visada yra pasiruošęs ją užkimšti. O dėl to gresia insultas ir infarktas, – tikina medikas ir priduria: – Nors dažnai galvojame būtent taip, kaltas nebūtinai cholesterolis.“
Apie trombus, dar vadinamus kraujo krešuliais, tikrai yra girdėję daugelis – be medikamentų išsiversti sunku ir, jeigu gydytojas juos paskyrė, gerti būtina, tačiau, kad užkirstume kelią trombams susiformuoti, kai ką galime padaryti patys ir be vaistų.
Pasak gydytojo, organizme egzistuoja labai griežta krešėjimo pusiausvyra – vieni veiksniai skatina krešulių susidarymą, kiti tam trukdo. Ši pusiausvyra labai tiksli ir trapi – ją pažeidus susidaro trombas arba nebekreša kraujas.
Trombo sudėtis:
– 65 proc. fibrino,
– 20 proc. trombocitų,
– 10 proc. eritrocitų,
– 4 proc. cholesterolio,
– 1 proc. leukocitų.
Tad daugiausia trombe – fibrino (baltymo), o ši medžiaga visada susijusi su uždegimu. Dėl to, norint sumažinti insulto ar infarkto riziką, pirmiausia reikia vengti tų veiksnių, kurie skatina uždegimus – uždegimas pažeidžia kraujagyslės sienelę ir ant susidariusios žaizdos formuojasi krešulys.
Krešulių formavimąsi skatina ir vengti reikėtų:
– cukraus (blogųjų angliavandenių, kurių gausu ir baltuosiuose miltuose, bandelėse, baltoje duonoje, blynuose ir pan.),
– insulino,
– kortizolio (streso hormono),
– estrogenų (moteriškų hormonų) pertekliaus.
Kai estrogenų per daug, rizika krešuliui susidaryti padidėja net 7 kartus. Kontraceptikai, saugantys nuo nėštumo, gausūs estrogenų. Dėl to jaunos moterys, gerdamos kontraceptines tabletes, didina krešulių susidarymo riziką.
Plačiau – laidos įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
