Gyvenimas

2019.04.28 21:04

Daktaras Unikauskas papasakojo, kaip sumažinti infarkto riziką: svarbiausia – tinkama mityba

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2019.04.28 21:04

Dėl ištikusio širdies priepuolio galime kaltinti įtemptą gyvenimo ritmą ar stresą, tačiau kalta gali būti tiesiog mityba. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas patarė, kuo maitinti savo širdį, kad ji būtų stipri ir sveika.

Širdis – svarbiausias mūsų organizmo variklis, vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir visą organizmą nuolat aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis. Tačiau kad širdis gautų tai, ko jai reikia, ji turi gauti pakankamai kraujo – jo negaunant palaipsniui situacija blogėja ir žmogų gali ištikti infarktas. Daktaras papasakojo, kas sukelia širdies priepuolius ir ką valgyti, kad maitintume savo širdį tinkamu maistu.

Trombai širdies arterijose

Kraujagyslėje susidarius aterosklerozinei plokštelei kraujas ima sunkiai pratekėti – mažiau pratekant kraujo širdis gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų. Toliau neteisingai gyvenant aterosklerozinė plokštelė plyšta – susidaro viską užkemšantis trombas ir kraujas ima nebepratekėti visai. Dalis širdies raumens negaudama kraujo paprasčiausiai žūsta.

„Esame įpratę manyti, kad didžiausia blogybė širdžiai – cholesterolis. Tai tiesa tik iš dalies. Cholesterolis savaime nėra blogybė – jis tampa blogas arterijos sienelėje prasidėjus uždegimui. Tik tada jis ima prikibti prie sienelės“, – aiškina A. Unikauskas.

Uždegimą, arba oksidaciją, sukelia:

– didelis insulino kiekis,

– per mažas antioksidantų (maistinių medžiagų) kiekis.

Taigi jei vartojame labai daug cukraus, o maistinių medžiagų organizmui stinga, kūne gali prasidėti uždegimas. Pasak daktaro, būtent antioksidantai apsaugo audinius nuo oksidacijos.

Širdies aritmija

Širdis turi plakti ritmiškai. Kai skilvelis atsipalaiduoja, į jį pribėga kraujo, o jam susitraukus kraujas išstumiamas. Jei širdis ima plakti neritmiškai, kraujas joje pradeda intensyviai sūkuriuoti – tai sudaro sąlygas susidaryti trombams, kurie dėl neritmiškos veiklos nuplėšiami nuo širdies sienelės. Galiausiai atitrūkęs trombas nukeliauja į širdies arteriją ir ją užkemša.

Taip pat priepuolį gali sukelti susitraukęs širdies raumuo – įvyksta tokia pati situacija, kaip mėšlungiui sutraukus koją: raumuo suakmenėja.

Maistas, trukdantis širdies arterijose susidaryti trombams:

– antioksidantų turintys maisto produktai (daržovės),

– maisto produktai, turintys vitamino E (saulėgrąžos, migdolai, špinatai, saldžiosios bulvės),

– maisto produktai, turintys vitamino C (kiviai, raudonosios paprikos, citrinos, greipfrutai, petražolės, pomidorai),

– maisto produktai, turintys vitamino B (kiaušiniai, kepenėlės, mėsa, jogurtas, ankštinės daržovės).

Tačiau profesorius A. Unikauskas perspėja – vitaminą B sunaudoja rafinuoti cukrūs ir angliavandeniai, dėl to reikėtų atsisakyti tokių produktų, kaip batonas, makaronai, ryžiai.

Normalų širdies ritmą palaikyti padeda kalio ir magnio (elektrolitų) turintys maisto produktai: avokadai, žalios spalvos salotos, baltos pupelės, brokoliai, bananai, pienas.

Medikas vėl perspėja dėl gausaus angliavandenių vartojimo – jie mažina elektrolitų atsargas, o jei esate atsparus insulinui, kalio ir magnio tinkamai nepasisavinate.

Maistas miokardui palaikyti:

– maisto produktai, turintys vitamino E (saulėgrąžos, migdolai, špinatai, saldžiosios bulvės), didina deguonies kiekį miokarde; organizme trūkstant vitamino E, didėja miokardo mėšlungio tikimybė, maža to, vitaminas E saugo arterijų sieneles nuo pažeidimų,

– maisto produktai, turintys vitamino B (kiaušiniai, kepenėlės, mėsa, jogurtas, ankštinės daržovės).

„Maistas gali būti vaistas arba ligos sukėlėjas. Jeigu norite, kad ne tik jūsų protas būtų šviesus, bet ir širdis sveika ir stipri, prieš dėdami kiekvieną kąsnį į burną gerai pagalvokite, ar jums to tikrai reikia“, – perspėja daktaras A. Unikauskas.

Plačiau – laidos įraše (nuo 15.28 min.).

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Klauskite daktaro. Apatija: kada numoti ranka, o kada kreiptis į medikus? Geriausia mityba jūsų širdžiai!