Vakcinos – pati specifiškiausia, efektyviausia, ekonomiškiausia priemonė, galinti ne tik suvaldyti ligą, bet ir apsaugoti, panaikinti sukėlėją, sako Užkrėčiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė. Pasak jos, skiepų veiksmingumas pagrįstas mokslu, o bet kokie kiti gandai daro didžiulę žalą.
Šią savaitę minima Tarptautinė imunizacijos savaitė, kuomet atkreipiamas dėmesys į visuomenės atsparumą užkrečiamoms ligoms. Čia itin svarbų vaidmenį atlieka vakcinos, o tai itin aktualu jau keturis mėnesius tymų protrūkį patiriančioje Lietuvoje.
„Toks metas nėra lengvas, bet tai galimybė žmonėms suprasti ir priminti, kad tik skiepais mes galėjome suvaldyti ir neturėti šio tymų protrūkio. Tačiau visuomenėje buvo įvairių skeptiškų nuotaikų, todėl skiepijimų apimtys labai sumažėjo“, – sako gydytoja D. Razmuvienė.
Ji tikina, kad 6–7 metų amžiaus vaikų grupėje skiepijimo apimtys nebesiekia 91 proc. Tam, kad būtų suvaldytas tymų virusas, reikia pasiekti 95 proc., o atsisakiusių skiepyti vaikus tėvų kasmet yra apie 5 tūkst. Tai pati rizikingiausia vaikų grupė, kuri gali būti imli tymų virusui.
„Jei tėvai, ypač motinos, prieš 30–40 metų nesirgo arba nebuvo paskiepytos nuo tymų, negalėjo savo vaikams perduoti antikūnių, kurie apsaugo kūdikius. Todėl dabar registruojami net kūdikių iki 1 metų susirgimo atvejai. Norėtųsi priminti, kad tymai nėra vaikiška liga, gali būti rimtos komplikacijos. Reikia neužmiršti, kad tymus sukelia virusas, o virusui specifinio gydymo nėra“, – įspėja specialistė.
D. Razmuvienės teigimu, skiepus reikėtų prisiminti ne tik nutikus panašiai bėdai: „Pasaulyje nėra atrastos kitos priemonės nei vakcinos. Tai pati specifiškiausia, efektyviausia, ekonomiškiausia priemonė, galinti ne tik suvaldyti ligą, bet ir apsaugoti, panaikinti sukėlėją.“
Imunizacijos savaitę pirmieji 2003 metais pradėjo minėti amerikiečiai, kai JAV atsirado tam tikrų ligų protrūkiai. Pagrindinis šios savaitės tikslas – priminti visuomenei ir atkreipti dėmesį, kad tik vakcinų pagalba galima suvaldyti ligą, sako gydytoja: „Kiekvienas asmuo turėtų žinoti galimybę, kad visą savo gyvenimą gali būti paskiepytas nuo tam tikrų ligų.“
Pasak jos, vakcinos ilgainiui tapo savo sėkmės įkaitėmis. „Nebėra ligų, o tai reiškia, kad nebėra ir problemos. Kai buvo aukštos skiepijimo apimtys, ligos nebeturėjo kur plisti, žmonės nesirgo. Tik sumažėjus skiepijimo apimtims, tam tikros ligos vėl atgimė, prasidėjo protrūkiai, sunkūs susirgimo, net mirties atvejai“, – pasakoja D. Razmuvienė.
„Ši informacija pagrįsta mokslu, o su mokslu ginčytis nereikia. Bet kokie kiti skleidžiami gandai daro didžiulę žalą. Žmonės dažnai sureikšmina povakcinines reakcijas, bet neįvertina pačios ligos grėsmės, galimų komplikacijų ir pačių sudėtingiausių mirties atvejų“, – priduria ji.
Plačiau – laidos įraše (nuo 34.08 min.)
