Gyvenimas

2019.04.22 11:14

Stresas neigiamai veikia sveikatą: 7 būdai, kaip jį malšinti

LRT.lt2019.04.22 11:14

Kasdienybėje bet kokie neigiami išgyvenimai įprastai vadinami stresu. Tai ir stipri emocija, ir organizmo fiziologinis atsakas, ir elgesio reagavimas į nepalankias ar net pavojingas gyvybei aplinkybes. Nepageidaujamos ar ekstremalios situacijos yra neatsiejama gyvenimo dalis, todėl stresas tam tikrais momentais tiesiog būtinas, kad gebėtume reaguoti instinktyviai, o ne remdamiesi mąstymu.

Streso poveikis ligoms:

1. Virškinamojo trakto susirgimai. Streso metu nervų sistema slopina kraujo tekėjimą virškinimo sistemoje, sulėtėja virškinimas, dėl to parasimpatinė sistema išsijungia, o įsijungia simpatinė. Dėl to sutrinka virškinimas, padidėja rūgšties kiekis skrandyje, atsiranda stemplės skausmai, pablogėja būklė, kyla rizika susirgti virškinimo trakto ligomis.

2. Raumenų ir sąnarių ligos. Streso hormonas kortizolis pradeda „išimti“ iš organizmo baltymus, jis juos „suvalgo“, dėl to organizme trūksta jėgos, glemba raumenys, tampa sunku judėti, lipti laiptais. Kraujagyslės aplink sąnarį spazmuoja smulkias kraujagysles ir žmogus nuo streso gali net nepaeiti. Raumenų įsitempimas yra streso hormonų kraujyje išdava.

3. Autoimuninės ligos. Streso metu išsiskyręs hormonas adrenalinas slopinamai veikia bakterijas. Tuo metu suaktyvėja limfmazgiai, padaugėja antikūnų, bet virškinimas dėl į organizmą patenkančių toksinų kiekio sutrinka. Dėl suaktyvintos imuninės sistemos pasireiškia ar paūmėja autoimuninės ligos.

4. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Jei nuolat palaikomas didelis streso hormonų kiekis, sutrinka širdies ritmas, ilgam pagreitėja širdies pulsas. Per adrenalino sistemą riebių rūgščių sekrecija didėja, dėl to kyla kraujospūdis, vystosi hipertenzija. Užsitęsęs kraujospūdžio padidėjimas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas.

Streso malšinimo būdai:

1. Subalansuota mityba. Naudingi sveikatai produktai: a) kakava stimuliuoja laimės hormono gamybą, sumažėja kortizolio gamyba; b) apelsinai, citrinos – eliksyras streso nukankintai imuninei sistemai; c) šparagai, kiviai – juose yra daug folio rūgšties, o tai padidina kiekį serotonino, kuris reikalingas kokybiškam miegui; d) žalios alyvuogės – jose daug antioksidantų, tausojančių nervų sistemą; e) rūgštinių produktų mažinimas, o šarminių didinimas maisto racione; f) mineralinis vanduo – vanduo, prisotintas magnio, natrio, kalio, kalcio padeda sujungti ir išplauti rūgštines atliekas iš organizmo bei atkurti šarmų pusiausvyrą organizme.

Nepamirškime, kad esant streso būsenos geriau nevalgyti, nes bus daugiau žalos nei naudos.

2. Kokybiškas miegas – vienas stipriausių streso malšintojų. Miego metu kvėpavimas sąmoningai sureguliuojamas. Tam būtinas augimo hormonas, kuris apsaugo nuo kortizolio – streso hormono – pertekliaus pasekmių. Būtina atminti, kad augimo hormono daugiausia gaminasi per giliojo miego fazę. Todėl svarbu rūpintis miego kokybe, kad nepasireikštų fiziologiniai sutrikimai.

3. Diafragminis kvėpavimas. Kvėpuodami diafragma, stimuliuojame organus ir tai teigiamai veikia nervų sistemą. Kvėpuojant diafragma įsijungia parasimpatinė sistema, todėl organizmas aprimsta, sureguliuojamas gliukozės kiekis, sulėtėja širdies ritmas. Visgi jei naktį pabundama, svarbu išmokti teisingai įkvėpti ir iškvėpti, kad galėtume nurimti ir užmigti.

4. Nerimo reguliavimas. Nerimas ne tik griauna tarpusavio santykius, bet ir apsunkina smegenų darbą. Kai emocijos intensyvios, tuomet sudėtinga aiškiai ir racionaliai mąstyti bei priimti sprendimus. Būtent todėl svarbu pakeisti požiūrį į stresą: nerimas skatina manyti, kad nutiko kažkas neįtikėtinai blogo, tačiau būtina nusiraminti ir suvaldyti mintis, užduodant sau klausimą: „Ar tikrai tai yra pati didžiausia problema?“ Įdomus faktas, kad moterys nerimauja 2 kartus dažniau nei vyrai.

5. Dvasingumo praktikavimas. Dvasingumo praktikavimas ženkliai sumažina stresą. Tyrimų studijos patvirtina, kad 80 proc. uolių tikinčiųjų rečiau serga, o netgi susirgę pasveiksta greičiau nei netikintieji. Pasak atliktų tyrimų, tikintys asmenys kur kas rečiau linkę į savižudybę.

6. Dėkingumo praktikavimas. Dėkingumas – tai pozityvus požiūris į gyvenimą, leidžiantis kiekviename gyvenimo žingsnyje atrasti, už ką galima padėkoti. Visgi dėkingumas glaudžiai susijęs su žmogaus sąmoningumu – privalu sąmoningai ir adekvačiai vertinti aplinką. Tuomet dėkingumas padės sumažinti tiek nerimą, tiek stresą. 

7. Juoko praktika. Mūsų smegenys realiai nesupranta, ar mes juokiamės dirbtinai. Jei ilgai juokiamės, pradeda skaudėti pilvą, o tuomet suaktyvėja virškinimo sistemos darbas. Tad būtina kuo dažniau žiūrėti komedijas, būti aplinkoje, kurioje daug teigiamų emocijų. Visas mūsų elgesys prasideda galvoje, tad ir mūsų nusiteikimas, o vėliau ir sveikata priklauso tik nuo mūsų pačių.

Suprasdami, kiek daug neigiamų organizmo pokyčių sukelia stresas, turėtume sąmoningai mokytis nerimą bei įtampą valdyti, o kartu ir keisti savo įsitikinimus bei reakciją į stresinį įvykį. Verta kaskart prisiminti, kad patogeninis mąstymas veda į ligotumą, o sveikatinamasis – į vidinę pusiausvyrą ir ramybę.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos visuomenės sveikatos specialistė Jūratė Kriaučiūnienė