Gyvenimas

2019.04.21 14:45

Velykos dvare: vaišių stalas buvo tarsi teatro scena

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“2019.04.21 14:45

Dauguma prie Šv. Velykų stalo visi drauge sėda pietų ar netgi vakarienės metu. Tačiau dvaruose prie vaišių stalo buvo renkamasi per pusryčius. „Velykinis stalas buvo tarsi teatro scena, kai palikus uždangai, pasimato visos savaitės triūsas“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje sakė dvarų kultūros tyrinėtojas Marius Daraškevičius.

Anot jo, Velykų pusryčiai dvaruose vykdavo po velykinių mišių, grįžus iš rytinių rezolekcijų. Tačiau būdavo žmonių, kurie dalyvaudavo vakariniuose mišparuose, todėl jų pusryčiai būdavo kur kas vėlyvesni – maždaug 12–13 valandą.

„Grįžę iš bažnyčios visi vieni kitus pasveikindavo ir prasidėdavo Velykų pusryčiai“, – tvirtino M. Daraškevičius.

Jo tikinimu, Velykų stalui būdavo ruošiamasi visą savaitę. Kadangi tai pusryčių stalas, todėl jis būdavo nukraunamas tik šaltais patiekalais. Tačiau ant jo netrūkdavo nei įvairių patiekalų iš mėsos: nuo kepto fazano iki paruoštos kiaulės galvos, nei desertų.  Pasak M. Daraškevičiaus, Velykų stalas išsiskirdavo saldžiais patiekalais. Ant jo buvo galima rasti šakočių, Velykinę bobą, įvairių pyragų ir pan.

„Velykinis stalas buvo tarsi teatro scena, kai palikus uždangai, pasimato visos savaitės triūsas. Vėliau ši tradicija iš dvarų pasklido labai plačiai ir pasiekė inteligentų namus. Velykiniai stalai buvo ruošiami netgi mokyklose“, – patikino M. Daraškevičius.

Jo tvirtinimu, Velykų stalas buvo tarsi rytinių mišių tęsinys ir turėjo daug įvairių elementų. Pavyzdžiui, stalo centre stovėdavo centrinė architektūra – vartai, ant kurių viršaus suformuojamas kryžius, jo viduje būdavo įkomponuojamas avinėlis. Tokių vartų pakraiguose būdavo sudedami žalumynai ir kiaušiniai.  

Per Velykas bajorai nepamiršdavo ir pas juos dirbusių žmonių.

„Tarnai nebuvo vienodo lygio, todėl visi jie prie vieno stalo nesėsdavo. Jų stalai ir patiekalai skyrėsi. Aukštesnio lygio tarnams būdavo įteikiamos dovanos – patys įvairiausi pyragai ir septyni kiaušiniai. Jie valgydavo šaltieną, keptą veršieną, sūrį, saldžius plokštainius, gerdavo girą arba alų. Žemesnio rango darbininkų stalas atrodė kukliau. Jie dovanų gaudavo ir mažesnius pyragus. Tačiau Velykos dvare buvo šventė visiems“, – pasakojo M. Daraškevičius.

Taip pat skaitykite

Išsamiau – laidos įraše (28:40 val.)

Labas rytas, Lietuva. II dalis. Filmo „Išgyventi vasarą“ kūrėjai: dvasinį skausmą reikia ne romantizuoti, o su juo kovoti