Gyvenimas

2019.04.19 17:34

Kulinarinio paveldo tyrinėtojas papasakojo, kaip Velykų stalas atrodė prieš kelis šimtmečius

LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt2019.04.19 17:34

Dabar valgome taip, kaip prieš kelis šimtmečius valgydavo valdovai – sako kulinarinio paveldo tyrinėtojas prof. dr. Rimvydas Laužikas ir priduria, kad kai kuriuos velykinius patiekalus šiandien pasigaminti būtų sudėtinga.

„Pagrindinis skirtumas tas, kad mūsų gyvenimo būdas ir mūsų maisto galimybės gerokai pasikeitė. Dabar absoliuti dauguma žmonių valgo taip, kaip prieš 100-150 metų galėjo valgyti tik keli procentai visuomenės“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ teigė R. Laužikas

Pasak jo, tai reiškia, kad patiekalai, skoniai, kurie tada buvo išskirtiniai, ir kuriuos pasidėti ant stalo buvo tikrai šventė, šiuolaikiniams žmonėms yra kur kas paprastesni ir mažiau įdomiais. Todėl dabar ieškome tokio maisto, kuris būtų išskirtinis mūsų laikais.

R. Laužikas papasakojo ir apie svarbiausius Velykų stalo elementus. „Joks Velykų stalas neįsivaizduojamas be margučių. Velykinio stalo taip pat negalime įsivaizduoti be pyragų – tradicinės didelės bobos, taip pat kitokių pyragų, pagamintų su daug kiaušinių“, – teigia R. Laužikas.

Jis teigė, kad dėl specifinės kepimo technologijos pagaminti Velykų bobą šiais laikais būtų gana sudėtinga. Tiesa, stebina ir jai iškepti reikalingas kiaušinių kiekis.

„Gali būti kad bobos receptas prasideda „paimkite vieną gorčių trynių“. Vienas gorčius yra apie tris litrus, įsivaizduokite, koks kiekis kiaušinių tenka vienam kepiniui“, – sakė R. Laužikas.  

Velykų pyragai nebūtinai turi būti labai saldūs, svarbiausia, kad jiems pagaminti reikėtų nemažai kiaušinių. Kai kuriuose šaltiniuose net šakotis yra vadinamas „Velykine bobele, kepta ant iešmo“.

Ant Velykų stalo nuo seno keliauja ir mėsa. Kokia, priklauso nuo socialinio statuso, gyvenamo regiono.

„Gavėnia pasibaigė, pasninkas pasibaigė, reiškia reikia atsigriebti. Velykos yra Kristaus prisikėlimas, tai nėra pavasario šventė. Avinėlis kaip Kristaus simbolis buvo neatskiriamas Velykų stalo atributas“, – paaiškino R. Laužikas.

Todėl, pasak jo, ant Velykų stalo dominuodavo aviena arba avienos simbolika. Ir šiais laikais nemažai žmonių per Velykas grožisi iš sviesto suformuotu avinėliu. R. Laužikas pastebi, kad kai kuriuose 17-18 amžiaus šaltiniuose aptinkama, kad kvietimas švęsti Velykų gali būti suformuluotas, kaip kvietimas avinėlio valgyti.

Išsamiau – laidos įraše (nuo 54.40 min.)

Laba diena, Lietuva. Velykų stalo tradicijos

 

 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.