Gyvenimas

2019.04.20 11:28

Kur nuvykti per šventines dienas: 10 Lietuvos objektų, kurie nepaliks jūsų abejingų

LRT.lt2019.04.20 11:28

Velykos – gamtos atsibudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė, todėl rekomenduojame aplankyti vietas, kurios trumpam suteiks progą pabėgti nuo kasdienybės.

Vienose vietose galbūt išgirsite savo sielos balsą, kitose – romantiškai pasižvalgysite į tolius, o trečiose – tiesiog galėsite iš arčiau pajusti gamtos pulsavimą.

1. Kretingos dvaro parkas

Kretingos dvarą supančiame parke lankytojai gali pasivaikščioti tarp išlikusių šimtamečių parko ąžuolų, paklajoti liepų ir kaštonų alėjomis, tvenkinių pakrantėmis. Parką puošia astronominis kalendorius su saulės laikrodžiu. Čia išdėstytos trylika skulptūrų, simbolizuojančių senosios baltų kultūros tradicijas, lietuviškas šventes. Dvaro parkas užima 23 ha plotą.

2. Moterties upelio pralaida – tunelis Alytaus rajone

XIX a. pab., tiesiant geležinkelį nuo Poteronių stoties iki geležinkelio tilto per Nemuną Alytuje, Moterties upelis tapo kliūtimi. Nuspręsta statyti ne tiltą, o išilgai upelio įrengti tunelį taip dar ir sutvirtinant geležinkelio pylimą. Dabar tunelis apžėlęs samanomis, jame galima sutikti varlių, šikšnosparnių.

Drąsiausiems, nusprendusiems įveikti maždaug 60 m ilgio tunelį, rekomenduojama būti atsargiems – čia įrengta 10 laiptelių, kurie mažina upelio srovės greitį. 

3. Aukščiausias Lietuvoje Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tiltas Alytuje

Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas (projekto autorius V. Karieta), pastatytas Alytuje ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų.  Jo aukštis – 38,1 m, ilgis – 260 m. Oficialiai atidarytas 2016-aisiais jis sujungė abiejų miestą dalijusio Nemuno krantų dviračių takus.

Šį tiltą pamėgo ekstremalių pramogų entuziastai – nuo jo organizuojami visame pasaulyje populiarūs šuoliai su virvėmis. Stovint ant tilto atsiveria nuostabi legendomis apipinto Alytaus piliakalnio panorama. Šalia yra poilsio zona su pasivaikščiojimo takais, pavėsinėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis, lauko treniruokliais, suoliukais ir laužavietėmis.

4. Žalsvasis šaltinis Pasvalyje

Gamtos paminklu paskelbtas šaltinis yra Pasvalyje, kairiajame Lėvens upės krante, beveik už puskilometrio nuo Svalios žiočių. 1950–1960 m. už 5 m nuo Lėvens atsirado įgriuva, vėliau ištryško šaltinis, bet pranyko. Kiek toliau nuo dingusio šaltinio gyvenusi Monkevičių šeima buvo įsirengusi svirnelį ir jame nakvodavo. Kartą naktį svirno gale netikėtai ėmė plūsti srovė. Kad vanduo nepaplautų statinio, gyventojai suskato nešti akmenis ir versti į susidariusią duobę. Tačiau duobės užversti nepavyko.

Jos skersmuo – apie 5 m, o ties vandens paviršiumi – 4 m. Vienas duobės šonas – upės slėnyje, kitas įsirėžęs į 3 m aukščio Lėvens upės šlaitą. Vanduo nuteka į Lėvens upę. Šaltinio vanduo šaltas, turi baltų nuosėdų, skleidžia sieros kvapą. Šaltinis atsirado ištirpus gipso klodams. Įdomus tuo, kad ištryško smegduobėje.

5. Velniapilio ola Biržų rajone

Tai dolomitinė atodanga esanti Padvariečių kaime (Nemunėlio Radviliškio sen., Biržų raj.), Nemunėlio upės kairiajame krante. Apie Velniapilį sukurta nemaža padavimų. Pasakojama, kad nuo seno tai buvusi velnio buveinė, kurioje prieglobstį rasdavo negandų apsupti kaimo vyrai. Ola turi valstybės saugomo geologinio gamtos paminklo statusą.

6. Mineralinio vandens garinimo bokštas Birštone

Tai vienintelis Lietuvoje mineralinio vandens garinimo bokštas „Druskupis“ , kuriame galima mėgautis ypatingai sveiku „jūrinio efekto“ oru, išbandyti inhaliacijas po atviru dangumi, stiprinti sveikatą, grūdinti organizmą. 

Originalios architektūros mineralinio vandens garinimo bokšte-paviljone tekantis mineralinis vanduo garuoja ir 50–80 metrų spinduliu skleidžia mineralais prisotintą orą. Kai sutemsta, bokštas pradeda šviesti įvairiomis spalvomis, taip suteikdamas dar daugiau įspūdžių.

7. Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilika ir Marijonų vienuolynas

Atvykę į Marijampolę galite pamatyti tai, dėl ko čia kasmet apsilanko tūkstančiai piligrimų ir tikinčiųjų iš visos Lietuvos bei Europos: takai, kuriais vaikščiojo palaimintasis Jurgis Matulaitis, marijonų vienuolių paslaptis ir istoriją.

Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje, palaimintojo Jurgio Matulaičio altoriuje, yra sarkofagas, kuriame ilsisi jo palaikai. Šalia stovi Marijonų vienuolynas, primenantis Marijampolės miesto pradžią ir vienuolyno istoriją. Jame įkurtame Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejuje galima susipažinti su šios šviesios asmenybės gyvenimu.

8. Geltonoji biuvetė Birštone

Iš tolo ryški mineralinio vandens biuvetė ne tik puošia ūksmingą parką, bet ir kviečia atsigaivinti mineraliniu vandeniu. Atlaikiusi Antrąjį pasaulinį karą ir kurorto pakilimus bei nuosmukius, ši biuvetė yra vienas iš Birštono simbolių ir viena iš populiariausių vietų fotografuotis.

Ragaudami vandenį – neskubėkite. Tokį pat skonį jautė ir Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, ir skulptorius Juozas Zikaras, ir rašytojas, kunigas Juozas Tumas Vaižgantas, pavadinęs vandenį sūriosiomis Vytauto kalno ašarėlėmis, ir daugybė kitų pirmosios Lietuvos respublikos šviesuolių.

9. Sartų ežero apžvalgos bokštas Rokiškio rajone

33 metrų aukščio Sartų ežero apžvalgos bokštas stovi Baršėnų kaime, Rokiškio rajone, Sartų regioninio parko teritorijoje.  Užkopus metaliniais laipteliais iš viršaus atsiveria prieš daugybę tūkstančių metų slinkusių ledynų suformuotas dabartinio Sartų regiono parko kraštovaizdžio reljefas, Sartų ežero vaizdinga panorama.

Sartai – ketvirtas pagal dydį ežeras Lietuvoje (1337 hektarai). Didžiausias ežero plotis – 950 metrų, vidutinis – 500 metrų. Kranto linija vingiuoja beveik 80 kilometrų. Ežere yra 7 salos. Didžiausia sala yra 6,5 hektaro ploto. Sartų pavadinimo kilmė aiškinama legendomis, kuriose minimi lenktynių metu ežere nuskendę sarti žirgai.

10. Plungės lurdas

1903 m. kunigaikštienė Marija Oginskienė pasikvietė iš Krokuvos vienuolę ir slaptai nuo caro valdžios pradėjo auklėti jaunas mergaites. Iš Prancūzijos atvykusi vienuolė vyresnioji Mari de Gand Plungės klebonui pareiškė norinti Plungės mieste pastatyti lurdo grotą.

Už M. Oginskienės dovanotus pinigus buvo nupirktas žemės sklypas. 1905 m. iš Prancūzijos buvo atsiųsta Šv. Mergelės Marijos statula, kuri pastatyta ant akmens po atviru dangumi. Apie 1906 m. iš žmonių suaukotų pinigų buvo sumūryta grota.

Po Antrojo pasaulinio karo lurdas buvo uždarytas, o skulptūra perkelta į Plungės bažnyčią. Vėliau lurdas atstatytas ir 1990 m. pašventintas.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius