Gyvenimas

2019.04.19 15:04

Marius Čepulis. Apie untinus

Marius Čepulis, gamtos fotografas2019.04.19 15:04

Artėjančių Velykų proga kaip ir derėtų pasakoti apie vištas, viščiukus, triušiukus ar bent kiaušinius, bet papasakosiu apie kitus, mums visiems gerai žinomus, įprastus paukščius – antis. Taip, tas pačias visiems pabodusias (arba ne) anteles, kurias taip mėgstat lepinti (nuodyti) batonu. Kokias antis pažįstat?

Nėra turbūt tokio, kuris nežinotų žaliagalvio gaigalo ir jo pačios su mėlynu veidrodėliu (veidrodėlis – ryški ančių sparno dėmė) – didžiųjų ančių. Dar žinot tą juodą su baltu snapu, kuris nėra antis ir yra gervių giminaitis (laukys). Taip pat žinot tokią baltu kūnu ir ruda arba žalia galva – didžiuosius dančiasnapius. Šie vandens paukščiai arčiausiai prisileidžia žmones, dažnai plaukioja miestuose ir labiausiai krenta į akis.

Bet ančių rūšių yra kur kas daugiau. Yra tokių, kurios cypauja, kurios vietoj snapo turi šaukštą ar vietoj uodegos špagą, bet užvis labiausiai žavi jų apdaras – nuo subtilių, stilingų rūbelių iki gražiausių aprėdų. Tiesa, aprėdas ryškiausias ir gražiausias yra patinų. Juk jie turi vilioti pateles, pavergti jas savo grožiu. O patelės – kuklutės, pilkutės, rudutės, nes vėliau, pasibaigus pavasarinėms linksmybėms, jos liks vienos su krūva kiaušinių.

Perėti dažniausiai tenka ant žemės, todėl reikia neišsišokti ir būti prisiderinus prie aplinkos, kad plėšrūno žvilgsnis neužkliūtų. Ir, kalbant apie patinų apdarus, dabar, pavasarį, jie yra ryškiausi ir gražiausi. Kai patelė sės ant kiaušinių, patinams prasidės atostogos. Jie susitiks su senais draugais ir, pasakodamiesi vienas kitam savo meilės nuotykius, pasikeis gražiuosius vestuvinius kostiumus į ne tokius išvaizdžius kasdieninius.

Vasarą yra ančių šėrimosi metas. Dažnai jos išmeta iškart daug plasnojamųjų plunksnų ir nebegali skraidyti. Tuo metu jos nesirodo, slepiasi nendrynuose. Rudeniui besibaigiant patinai, pailsėję po sunkios vasaros (sunkiausias darbas – dykas buvimas), vėl pasipuošia ir pradeda ieškoti poros. Pavasarį vėl vestuvės ir poravimasis.

Tiesa, apie poravimąsį. Ančių jis ypatingas tuo, kad skirtingai nuo daugumos paukščių, patinai turi išorinius lytinius organus (patinų jie gali būti ilgesni nei jų pačių kūnas). Kadangi apvaisinimas vyksta vandenyje (juk esat matę, kaip gaigalas skandina antelę), matyt, tai prisitaikymas, kad kuo daugiau sėklos patektų patelėn ir kuo daugiau kiaušinių apvaisintų.

Visas antis galima suskirstyti į dvi grupes. Vienos maisto ieško nardydamos ir ilgai išbūdamos po vandeniu – jos dažniausiai minta gyvūninių maistu (moliuskais, varliagyviais, žuvimis, vandens vabzdžiais). Ir tos, kurios maisto ieško tik panardinusios galvą – jos dažniau minta augaliniu maistu, bet neatsisako ir įvairių vandens gyvių. Atskirti jas labai paprasta – nardančiųjų uodega nuleista žemyn, o nenardančiųjų (jas vadina plaukiojančiosiomis, nors šiaip juk  visos antys plaukioja) – pakelta aukštyn.

Lietuvoje pastebėtos 25 ančių ir 3 dančiasnapių rūšys. Apie jūrines ar retesnes, kurios atsitiktinai užklysta ar yra pabėgusios iš paukštininkų kolekcijų čia nekalbėsim.

Pati dažniausia, įprasčiausia beigi didžiausia antis – didžioji antis. Kadangi matom ją vos ne kasdien, tai ir to grožio nebevertinam. O šiaip tai juk tikrai dailus paukštis. Man labiausiai patinka tos patinų antuodegio dvi juodos užsirietusios plunksnelės. Patelės nuo kitų ančių patelių skiriasi ryškiu mėlynu veidrodėliu.

Jei yra didžiausia antis, yra ir mažiausia. Tai kryklė. Rudagalvė kryklė, kurios patinai maivosi rudomis galvomis su šviesa juostele įrėmintu žaliu blizgančiu skruostu. Šių ančių labai melodingi ir švelnūs balsai.

Dryžagalvė kryklė be ryškiai balto antakio dar didžiuojasi ir ilgesnėmis sparnų plunksnomis.

Viena iš kukliausiai atrodančių, bet man viena iš gražiausių – pilkoji antis. Patinų 50 pilkų atspalvių derinio su baltomis ir rudomis inkrustacijomis galėtų pavydėti geriausi dizaineriai. Peri ji negausiai, bet migracijų metu gan dažnai stebima.

Vienas iš keisčiausių untinų – šaukštasnapė antis. Nors patinai ir ryškūs, spalvoti, bet pirma vis vien į akis krenta didžiulis plokščias snapas. Jos dažniausiai plaukioja jį pamerkusios ir nuolat „čepsi“.

Dar viena keistuolė – ilgauodegė antis. Lietuvoje peri vos kelios poros, bet pavasarį jų galima dažnai pastebėti kituose ančių būriuose. Ji išsiskiria ilgu laibu kaklu, šviesiu kūnu, šokoladine galva ir ilga, smailia it špaga uodega.

Jei dabar nuvažiuosit į Nemuno deltą be žąsų girgsėjimo ir gulbių klykavimo tikrai išgirsit tokius pratisus cypavimus. Taip „gieda“ mėlynsnapiai rudagalviai cyplių patinai. Migracijų metu tai viena iš gausiausiai sutinkamų ančių, o perėti pasilieka vos viena kita pora.

Iš nardančiųjų verta paminėti pačias dažniausias – rudagalvę ir kuoduotąją antis. Jų pateles atskirti sunku. Bet patinai rimtai pasipuošę. Vienas turi ryškią rudą galvą su dar ryškesne raudona akimi, o kito galva tamsi, melsvai žvilganti su auksine akimi.

Jei kalbėsime apie auksines akis, yra toks paukštis klykuolė. Anglai ją vadina auksaake. Kodėl mes ją vadinam klykuole, sunku pasakyt, nes jokio garso panašaus į klykavimą ji neskleidžia. Tačiau ši antis išsiskiria iš kitų tuo, kad peri drevėse ir inkiluose. O vos išsiritę ančiukai iš didžiulio aukščio šoka žemyn ir skuba paskui mamą vandenin.

Inkiluose, drevėse bei išvartose peri ir ančių giminaitis –didysis dančiasnapis. Taip, tas pats, kur keletą metų iš eilės perėjo prezidentūros kieme. Tiesa, tai pakankamai anksti perėti pradedantis paukštis. Juos su jaunikliais esu stebėjęs jau balandžio vidury. Dėl ko dančiasnapis – nes snapas yra dantytas, kad grobis – žuvys ir varlės nepaspruktų. Lietuvoje dažniausi didieji dančiasnapiai, daug retesni į juos labai panašūs, tik labiau susivėlę – vidutiniai dančiasnapiai.

O patį įspūdingiausią, išskirtinį apdarą turi mažasis dančiasnapis. Čia tas atvejis, kai žiūri ir stebiesi, kaip gamta sugalvojo sukurti tokį nuostabų, juodai baltą derinį.

Tai štai kokių įspūdingų spalvų pas mus yra ančių. Gal anų apdaro deriniai įkvėps jus kai marginsit margučius? Gražių visiems švenčių.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.